REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS



Egzistavimas "Mustango" šešėlyje, nebuvo vienas lengviausių dalykų, bet "Torino GT" vis tiek sugebėjo palikti žymę per savo trumpą gamybos laikotarpį.
"Ford" atliko nuostabų darbą tiek sukurdama "muscle cars" rinką, tiek lyderiaudama pagal pardavimus joje, nors šiais laikais jų raumeningieji automobiliai yra primiršti. Tai gana juokinga, nes "Torino GT" buvo labiausiai parduodamas modelis savo laiku ir buvo sukurtas kaip atsakas "Chevelle SS". "Ford" iš pradžių nesijaudino dėl "Chavelle SS", kol jie parduodavo "Mustangus" vos jiems išvažiavus iš gamyklos, bet "Chevy" nusprendus išleisti "Camaro" 1967 metais, "Fordas" turėjo duoti atkirtį ir sukūrė "Torino GT" 1968 metais.
Dėl savo artimo ryšio su "Fairline" modeliu, galima teigti, kad "Torino GT" istorija iš tikrųjų prasideda 1964 metais. Tuo metu "Drago" varžybų populiarumas augo kaip ant mielių, o "Ford" norėjo, kad jų prekės ženklas figuruotų būtent šioje auditorijoje. Automobilis kurį jie sukūrė šioms varžyboms buvo dviejų durų "Fairline" pagrindu ir vadinosi "Fairline Thunderbolt". Mašina buvo pritaikyta pagal "NHRA Super Stock" klasės taisykles. Kūrinys gavosi pačiu greičiausiu ir sėkmingiausiu automobiliu savo kategorijoje. Variklis buvo "Ford" "427cu-in" aštuonių cilindrų ir po patobulinimų turėjo 657 arklio galias. Automobilis buvo nuluptas ir sunkias orginalias plienines detales pakeitė lengvesnės - stiklo pluošto.


Mašina gavosi tokia  lengva, kad privalėjo varžybose važiuoti su pilnu kuro baku, jog atitiktų kategorijos taisykles reglamentuojančias automobilio svorį. "Fordui" didelis praradimas buvo parduodant kiekvieną "Thunderbolt" modelį, taigi kai "NHRA" sugriežtino reikalavimus penkiems šimtams modelių įteisinant juos lenktynėms, "Ford" pasidavė. "Torino GT" debiutavo kaip šeštos kartos "Fairlane" ir sugrąžino modelį į autosportą. Šį kartą į "Nascar" lenktynes. "Torino" turėjo lenktynes atitinkantį modelį, kuris vadinosi "Torino Talladega", atsiradęs 1969 metais.
"GT" gyvuojant kaip raumeninguoju automobiliu, buvo prieinamas tik su V formos "Ford" aštuonių cilindrų varikliais. Standartinėje komplektacijoje siūlomi buvo "302cu-in". Pasirinkimo diapazone buvo ir "A 390" su "428 Cobra Jet". Didžiausias variklis, kaip buvo teigiama, turėjo 335 arklio galias, nors tikroji galia siekė apie 410 arklio galių. "Apkarpytas" "Cobra" variklio variantas 1969 metais, kaip atsakas "Playmouth'ui", turėjo 390 arba 428 arklio galias. Savaime suprantama, "Torino Talladega" buvo leidžiamas tik su galingiausiu varikliu.


1970 metais "Torino" ir "Fairlane" vardai susikeitė vaidmenimis. Buvo gana painu, bet laimei, tai nėra labai aktualu ir mes į tai nesigilinsime. Mums daug svarbiau naujojo "429cu-in" V formos aštuonių cilindrų variklio įvedimas, kuris tapo standartiniu "Cobra" motoru ir buvo prieinamas trijų rūšių. Galingiausias variantas buvo "429 Super Cobra Jet" su deklaruojamomis 375 arklio galiomis, nors iš tikrųjų slėpė maždaug nuo 440 iki 460 arklio galių.
Toks variantas buvo siūlomas su "Drag Pack" papildoma įranga. "Ford" taip elgėsi norėdama išlaikyti konkurencingumą drago nišoje. "Torino" 1970 metais puikavosi naujai perdarytomis skardomis, kurios suteikė išvaizdai dar daugiau "raumenų". "Torino" išliko gana nepakitęs 1971 metais, bet akivaizdus dizaino perdarymas įvyko 1972 metais, taip įvedant "Gran Torino" vardą. Deja tais metais pardavimai jau krito. Tačiau "Ford" pardavinėjo ir dalį senesnių "GT" modelių. Septyniasdešimt pirmųjų modelis buvo paskutinis, kuris vertas rimtesnių pinigų.


Automobilio nuosmukis iš esmės buvo neišvengiamas, toks buvo ir kitų "muscle cars" automobilių likimas. Modelio gėda buvo ta, kad jis nebuvo vertinamas pakankamai kaip geras automobilis, nors toks ir buvo. Tačiau taip jau yra, kai gyveni "Mustango" šešėlyje.









Egzistavimas "Mustango" šešėlyje, nebuvo vienas lengviausių dalykų, bet "Torino GT" vis tiek sugebėjo palikti žymę per savo trumpą gamybos laikotarpį.
"Ford" atliko nuostabų darbą tiek sukurdama "muscle cars" rinką, tiek lyderiaudama pagal pardavimus joje, nors šiais laikais jų raumeningieji automobiliai yra primiršti. Tai gana juokinga, nes "Torino GT" buvo labiausiai parduodamas modelis savo laiku ir buvo sukurtas kaip atsakas "Chevelle SS". "Ford" iš pradžių nesijaudino dėl "Chavelle SS", kol jie parduodavo "Mustangus" vos jiems išvažiavus iš gamyklos, bet "Chevy" nusprendus išleisti "Camaro" 1967 metais, "Fordas" turėjo duoti atkirtį ir sukūrė "Torino GT" 1968 metais.
Dėl savo artimo ryšio su "Fairline" modeliu, galima teigti, kad "Torino GT" istorija iš tikrųjų prasideda 1964 metais. Tuo metu "Drago" varžybų populiarumas augo kaip ant mielių, o "Ford" norėjo, kad jų prekės ženklas figuruotų būtent šioje auditorijoje. Automobilis kurį jie sukūrė šioms varžyboms buvo dviejų durų "Fairline" pagrindu ir vadinosi "Fairline Thunderbolt". Mašina buvo pritaikyta pagal "NHRA Super Stock" klasės taisykles. Kūrinys gavosi pačiu greičiausiu ir sėkmingiausiu automobiliu savo kategorijoje. Variklis buvo "Ford" "427cu-in" aštuonių cilindrų ir po patobulinimų turėjo 657 arklio galias. Automobilis buvo nuluptas ir sunkias orginalias plienines detales pakeitė lengvesnės - stiklo pluošto.


Mašina gavosi tokia  lengva, kad privalėjo varžybose važiuoti su pilnu kuro baku, jog atitiktų kategorijos taisykles reglamentuojančias automobilio svorį. "Fordui" didelis praradimas buvo parduodant kiekvieną "Thunderbolt" modelį, taigi kai "NHRA" sugriežtino reikalavimus penkiems šimtams modelių įteisinant juos lenktynėms, "Ford" pasidavė. "Torino GT" debiutavo kaip šeštos kartos "Fairlane" ir sugrąžino modelį į autosportą. Šį kartą į "Nascar" lenktynes. "Torino" turėjo lenktynes atitinkantį modelį, kuris vadinosi "Torino Talladega", atsiradęs 1969 metais.
"GT" gyvuojant kaip raumeninguoju automobiliu, buvo prieinamas tik su V formos "Ford" aštuonių cilindrų varikliais. Standartinėje komplektacijoje siūlomi buvo "302cu-in". Pasirinkimo diapazone buvo ir "A 390" su "428 Cobra Jet". Didžiausias variklis, kaip buvo teigiama, turėjo 335 arklio galias, nors tikroji galia siekė apie 410 arklio galių. "Apkarpytas" "Cobra" variklio variantas 1969 metais, kaip atsakas "Playmouth'ui", turėjo 390 arba 428 arklio galias. Savaime suprantama, "Torino Talladega" buvo leidžiamas tik su galingiausiu varikliu.


1970 metais "Torino" ir "Fairlane" vardai susikeitė vaidmenimis. Buvo gana painu, bet laimei, tai nėra labai aktualu ir mes į tai nesigilinsime. Mums daug svarbiau naujojo "429cu-in" V formos aštuonių cilindrų variklio įvedimas, kuris tapo standartiniu "Cobra" motoru ir buvo prieinamas trijų rūšių. Galingiausias variantas buvo "429 Super Cobra Jet" su deklaruojamomis 375 arklio galiomis, nors iš tikrųjų slėpė maždaug nuo 440 iki 460 arklio galių.
Toks variantas buvo siūlomas su "Drag Pack" papildoma įranga. "Ford" taip elgėsi norėdama išlaikyti konkurencingumą drago nišoje. "Torino" 1970 metais puikavosi naujai perdarytomis skardomis, kurios suteikė išvaizdai dar daugiau "raumenų". "Torino" išliko gana nepakitęs 1971 metais, bet akivaizdus dizaino perdarymas įvyko 1972 metais, taip įvedant "Gran Torino" vardą. Deja tais metais pardavimai jau krito. Tačiau "Ford" pardavinėjo ir dalį senesnių "GT" modelių. Septyniasdešimt pirmųjų modelis buvo paskutinis, kuris vertas rimtesnių pinigų.


Automobilio nuosmukis iš esmės buvo neišvengiamas, toks buvo ir kitų "muscle cars" automobilių likimas. Modelio gėda buvo ta, kad jis nebuvo vertinamas pakankamai kaip geras automobilis, nors toks ir buvo. Tačiau taip jau yra, kai gyveni "Mustango" šešėlyje.







REKLAMA
REKLAMAAutobilis.lt
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų