REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seime svarstomos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, kuriomis siekiama pažaboti nelegalius transporto priemonių ardytojus. Ar teisės akto pataisos pakeis esamą situaciją Lietuvoje?
Seimas praėjusią savaitę pradėjo svarstyti Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nustatyti kriterijus, pagal kuriuos transporto priemonės būtų pripažintos eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis (ENTP), t. y. atliekomis.
Numatoma, kad transporto priemonės būtų pripažįstamos atliekomis, jeigu transporto priemonės savininkui išduotas ENTP sunaikinimo pažymėjimas, jeigu transporto priemonė ardoma arba yra išardyta tokiu būdu, kad transporto priemonės eksploatavimas pagal paskirtį yra negalimas.
Įstatymo projekte taip pat numatyta, kad transporto priemonės ardymu būtų laikomas atskirų transporto priemonės detalių, mazgų, mechanizmų, agregatų, sistemų išmontavimas, transporto priemonės sukarpymas, smulkinimas ar kitoks apdorojimas siekiant juos pakartotinai naudoti, perdirbti ar šalinti.
Įstatymo pataisas rengusios Aplinkos ministerijos teigimu, tai padės nustatyti nelegalius ardytojus – pagal ardymo požymius bus galima nustatyti, ar transporto priemonė remontuojama, ar ardoma dalimis, ar išardyta. Be to, anot aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos, „būtų sustiprinta ENTP įvežimo į Lietuvą iš trečiųjų šalių, neturint leidimo atliekų vežimui ir nelegalaus transporto priemonių ardymo Lietuvoje, kontrolė, užtikrintas tokių atliekų tinkamas tvarkymas ir finansavimas“.
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos pirmininkas Vladimiras Jankoit sako, kad ir dabartinis teisinis reglamentavimas yra pakankamas vykdyti nelegalaus transporto priemonių į Lietuvą įvežimo ir ardymo kontrolę bei pakankamai apibrėžta, kas yra ENTP kaip atlieka, nurodyta, kas yra tokių atliekų apdorojimo veikla.
„Atliekų tvarkymo įstatyme yra laibai aiškiai nurodyta, kad ENTP yra atlieka ir, kad jos ardymui būtina gauti aplinkosauginius leidimus bei pavojingų atliekų tvarkymo licenciją. Dėl to siūlomas papildomas reglamentavimas yra perteklinis ir jokios įtakos nelegaliems (veiklos neįregistravusiems asmenims) automobilių ardytojams neturėtų. Kontrolės institucijos, nustačiusios galimai neteisėtą transporto priemonių ardymo veiklą, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, turėtų siekti įrodyti, kad ardomos transporto priemonės yra apdorojamos kaip atliekos, o tai iš esmės nėra sudėtinga praktiniu požiūriu“, – teigia V. Jankoit.
Pasak jo, norint teigiamų pokyčių, pirmiausia būtina šalinti priežastis ir sąlygas vykdyti nelegalų automobilių ardymą.
Nelegalus ardymas klesti
Aplinkos apsaugos instituto 2018 metais atliktas Transporto priemonių rinkos ir jų atliekų tvarkymo sistemos vertinimo tyrimas atskleidė, kad kasmet Lietuvoje susidaro apie 130 tūkst. ENTP, iš kurių 82 proc. ENTP išardoma neteisėtai.
Tyrimo duomenimis, išregistruotų, pateikus ENTP sunaikinimo pažymėjimą, kelių transporto priemonių skaičius 2017 metais, palyginti su 2016-aisiais, sumažėjo 2,6 proc., iki beveik 7,7 tūkst., tačiau transporto priemonių iš „Regitros“ išregistravimas dėl kitų priežasčių išaugo. Daugiausia (83,2 tūkst. transporto priemonių) 2017 metais buvo išregistruota priverstiniu būdu (automatiškai) pasibaigus privalomosios techninės apžiūros ar privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo galiojimui. Tokiu būdu išregistruotų transporto priemonių skaičius lyginamuoju laikotarpiu padidėjo 41,6 proc.
Išregistruotų transporto priemonių skaičius priverstiniu būdu, kai naujo transporto priemonės valdytojo vardu veikiantis pareiškėjas nustatyta tvarka ir terminais nesikreipia į „Regitrą“ dėl įregistruotų transporto priemonės registravimo duomenų keitimo, t. y., kai pardavus automobilį ir pasikeitus jo valdytojui pastarasis neperregistravo automobilio savo vardu per 10 dienų, 2017 metais, palyginti su 2016-aisiais, išaugo 36,3 proc., iki 33,2 tūkst. transporto priemonių.
„Yra ir daugiau ydingų ENTP išregistravimo būdų. Pavyzdžiui, kai jos savininkas pageidauja išregistruoti po 2004 metų gegužės 1-osios eksploatuoti netinkama pripažintą M1 arba N1 klasės transporto priemonę, bet negali pateikti reikalaujamo dokumento, nes transporto priemonė yra išardyta dalimis arba yra kitų priežasčių, dėl kurių ENTP surinkimo (apdorojimo) įmonė nepriima transporto priemonės, ji gali būti išregistruojama transporto priemonės savininkui pateikus transporto priemonės savininko (valdytojo) paaiškinimą raštu apie nurodyto dokumento nepateikimo priežastis. Asociacijos duomenimis, tokiuose paaiškinimuose labai dažnai nurodoma objektyvios tikrovės neatitinkanti informacija, siekiant nuslėpti nelegalaus pardavimo ar ardymo aplinkybes“, – atkreipia dėmesį V. Jankoit.
Dėl to, visi šie transporto priemonių išregistravimo atvejai prieštarauja ES Direktyvai, pagal kurią ENTP turi būti išregistruojama tik pateikus sunaikinimo pažymėjimą.
„Po priverstinio transporto priemonės išregistravimo, arba išregistravimo nepateikus transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimo, tolimesnis tokios priemonės gyvenimo kelias neaiškus ir didėja galimybė asmeniui išvengti mokestinių ir aplinkosauginių prievolių dėl transporto priemonės realizacijos arba neteisėto išardymo vykdymo. Didelė tikimybė, kad tokia transporto priemonė nelegaliai išardoma arba parduodama ir vėliau nelegaliai išardoma“, – teigia Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos pirmininkas.
Laukiami pokyčiai
Asociacijos duomenimis, „Regitra“ šiuo metu kuria transporto priemonių savininkų apskaitos sistemą, kurioje transporto priemonės savininkas turės deklaruoti apie įsigytą ar parduotą transporto priemonę. Deklaravus transporto priemonės įsigijimą bus suteiktas savininko deklaravimo kodas.
„Asociacija palaiko tokią iniciatyvą ir mano, kad tai iš dalies padės išspręsti ne tik nelegalaus transporto priemonių ardymo, bet ir nelegalaus transporto priemonių importo problemas. Kuriant naują sistemą svarbu numatyti saugiklius, kad už ENTP sunaikinimo pažymėjimo nepateikimą būtų numatytos finansinės pasekmės ir žmonėms nekiltų noro atiduoti seną automobilį nelegaliems transporto priemonių ardytojams bei jų neardytų patys, nes tai draudžia teisės aktai“, – sako V. Jankoit.

Seime svarstomos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, kuriomis siekiama pažaboti nelegalius transporto priemonių ardytojus. Ar teisės akto pataisos pakeis esamą situaciją Lietuvoje?
Seimas praėjusią savaitę pradėjo svarstyti Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nustatyti kriterijus, pagal kuriuos transporto priemonės būtų pripažintos eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis (ENTP), t. y. atliekomis.
Numatoma, kad transporto priemonės būtų pripažįstamos atliekomis, jeigu transporto priemonės savininkui išduotas ENTP sunaikinimo pažymėjimas, jeigu transporto priemonė ardoma arba yra išardyta tokiu būdu, kad transporto priemonės eksploatavimas pagal paskirtį yra negalimas.
Įstatymo projekte taip pat numatyta, kad transporto priemonės ardymu būtų laikomas atskirų transporto priemonės detalių, mazgų, mechanizmų, agregatų, sistemų išmontavimas, transporto priemonės sukarpymas, smulkinimas ar kitoks apdorojimas siekiant juos pakartotinai naudoti, perdirbti ar šalinti.
Įstatymo pataisas rengusios Aplinkos ministerijos teigimu, tai padės nustatyti nelegalius ardytojus – pagal ardymo požymius bus galima nustatyti, ar transporto priemonė remontuojama, ar ardoma dalimis, ar išardyta. Be to, anot aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos, „būtų sustiprinta ENTP įvežimo į Lietuvą iš trečiųjų šalių, neturint leidimo atliekų vežimui ir nelegalaus transporto priemonių ardymo Lietuvoje, kontrolė, užtikrintas tokių atliekų tinkamas tvarkymas ir finansavimas“.
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos pirmininkas Vladimiras Jankoit sako, kad ir dabartinis teisinis reglamentavimas yra pakankamas vykdyti nelegalaus transporto priemonių į Lietuvą įvežimo ir ardymo kontrolę bei pakankamai apibrėžta, kas yra ENTP kaip atlieka, nurodyta, kas yra tokių atliekų apdorojimo veikla.
„Atliekų tvarkymo įstatyme yra laibai aiškiai nurodyta, kad ENTP yra atlieka ir, kad jos ardymui būtina gauti aplinkosauginius leidimus bei pavojingų atliekų tvarkymo licenciją. Dėl to siūlomas papildomas reglamentavimas yra perteklinis ir jokios įtakos nelegaliems (veiklos neįregistravusiems asmenims) automobilių ardytojams neturėtų. Kontrolės institucijos, nustačiusios galimai neteisėtą transporto priemonių ardymo veiklą, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, turėtų siekti įrodyti, kad ardomos transporto priemonės yra apdorojamos kaip atliekos, o tai iš esmės nėra sudėtinga praktiniu požiūriu“, – teigia V. Jankoit.
Pasak jo, norint teigiamų pokyčių, pirmiausia būtina šalinti priežastis ir sąlygas vykdyti nelegalų automobilių ardymą.
Nelegalus ardymas klesti
Aplinkos apsaugos instituto 2018 metais atliktas Transporto priemonių rinkos ir jų atliekų tvarkymo sistemos vertinimo tyrimas atskleidė, kad kasmet Lietuvoje susidaro apie 130 tūkst. ENTP, iš kurių 82 proc. ENTP išardoma neteisėtai.
Tyrimo duomenimis, išregistruotų, pateikus ENTP sunaikinimo pažymėjimą, kelių transporto priemonių skaičius 2017 metais, palyginti su 2016-aisiais, sumažėjo 2,6 proc., iki beveik 7,7 tūkst., tačiau transporto priemonių iš „Regitros“ išregistravimas dėl kitų priežasčių išaugo. Daugiausia (83,2 tūkst. transporto priemonių) 2017 metais buvo išregistruota priverstiniu būdu (automatiškai) pasibaigus privalomosios techninės apžiūros ar privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo galiojimui. Tokiu būdu išregistruotų transporto priemonių skaičius lyginamuoju laikotarpiu padidėjo 41,6 proc.
Išregistruotų transporto priemonių skaičius priverstiniu būdu, kai naujo transporto priemonės valdytojo vardu veikiantis pareiškėjas nustatyta tvarka ir terminais nesikreipia į „Regitrą“ dėl įregistruotų transporto priemonės registravimo duomenų keitimo, t. y., kai pardavus automobilį ir pasikeitus jo valdytojui pastarasis neperregistravo automobilio savo vardu per 10 dienų, 2017 metais, palyginti su 2016-aisiais, išaugo 36,3 proc., iki 33,2 tūkst. transporto priemonių.
„Yra ir daugiau ydingų ENTP išregistravimo būdų. Pavyzdžiui, kai jos savininkas pageidauja išregistruoti po 2004 metų gegužės 1-osios eksploatuoti netinkama pripažintą M1 arba N1 klasės transporto priemonę, bet negali pateikti reikalaujamo dokumento, nes transporto priemonė yra išardyta dalimis arba yra kitų priežasčių, dėl kurių ENTP surinkimo (apdorojimo) įmonė nepriima transporto priemonės, ji gali būti išregistruojama transporto priemonės savininkui pateikus transporto priemonės savininko (valdytojo) paaiškinimą raštu apie nurodyto dokumento nepateikimo priežastis. Asociacijos duomenimis, tokiuose paaiškinimuose labai dažnai nurodoma objektyvios tikrovės neatitinkanti informacija, siekiant nuslėpti nelegalaus pardavimo ar ardymo aplinkybes“, – atkreipia dėmesį V. Jankoit.
Dėl to, visi šie transporto priemonių išregistravimo atvejai prieštarauja ES Direktyvai, pagal kurią ENTP turi būti išregistruojama tik pateikus sunaikinimo pažymėjimą.
„Po priverstinio transporto priemonės išregistravimo, arba išregistravimo nepateikus transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimo, tolimesnis tokios priemonės gyvenimo kelias neaiškus ir didėja galimybė asmeniui išvengti mokestinių ir aplinkosauginių prievolių dėl transporto priemonės realizacijos arba neteisėto išardymo vykdymo. Didelė tikimybė, kad tokia transporto priemonė nelegaliai išardoma arba parduodama ir vėliau nelegaliai išardoma“, – teigia Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos pirmininkas.
Laukiami pokyčiai
Asociacijos duomenimis, „Regitra“ šiuo metu kuria transporto priemonių savininkų apskaitos sistemą, kurioje transporto priemonės savininkas turės deklaruoti apie įsigytą ar parduotą transporto priemonę. Deklaravus transporto priemonės įsigijimą bus suteiktas savininko deklaravimo kodas.
„Asociacija palaiko tokią iniciatyvą ir mano, kad tai iš dalies padės išspręsti ne tik nelegalaus transporto priemonių ardymo, bet ir nelegalaus transporto priemonių importo problemas. Kuriant naują sistemą svarbu numatyti saugiklius, kad už ENTP sunaikinimo pažymėjimo nepateikimą būtų numatytos finansinės pasekmės ir žmonėms nekiltų noro atiduoti seną automobilį nelegaliems transporto priemonių ardytojams bei jų neardytų patys, nes tai draudžia teisės aktai“, – sako V. Jankoit.

REKLAMA
REKLAMAAutobilis.lt
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų