REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS



Renkantis naują automobilį, nuolatos atsiranda dilema koks variklis turi sukti automobilio ratus :  dyzelinis ar benzininis?
Dar aštuntame dešimtmetyje dyzelinis variklis tapo svaria alternatyva benzinu varomiems varikliams. Praėjus maždaug 30-iai metų, senajame žemyne renkantis naują automobilį, daugelis pirkėjų daugiau dėmesio skiria būtent dyzeliniams agregatams.
2010 metais benzininiai varikliai sulaukė pagalbos, naujos kartos benzininiai varikliai su „MultiAir" technologija kurią sukūrė „Fiat". Nepaneigsim, jog yra ir hibridiniai ir bioetanoliu varomi automobiliai, bet mūsų nuomone, ypač hibridai yra karučiai su ratais, nes normalus dyzelis yra žymiai ekonomiškesnis, o ir išmetamųjų dujų emisija yra panaši.
Dyzeliniame variklyje veikiami didelio slėgio ir temperatūros degalai užsiliepsnoja savaime, jis daug kuo panašus į benzininį variklį. Pavyzdžiui, svarbiausią funkciją atliekanti maitinimo sistema. Daugumoje variklių dominuoja „Common Rail” sistema, kuri yra panaši į benzininių variklių daugiataškę “Bosch” įpurškimo sistema. Pažangūs kintamos geometrijos turbokompresoriai, dėl kurių gaunamas didesnis sukimo momentas mažų apsukų diapazone, pagrinde naudojami tik dyzeliniuose varikliuose.


Tradicinių maitinimo sistemų su sekcijiniais ir skirstomojo tipo siurbliais rinkos dalis pradėjo mažėti prieš gerus dešimt metų, pasirodžius pirmoms kompaktinėms “siurbliukas-purkštukas” sistemoms ir akumuliatorinėms “Common Rail” sistemoms.
Labai geras dyzelinio variklio pavyzdys yra „W123 Mercedes Benz" , dar iki šiol sutinkamas mūsų keliuose, paklausite kodėl jis toks išskirtinis? Nes „W123" naudoti dyzeliniai varikliai buvo pradėti montuoti dar 1936 metais pirmame „Mercedes Benz" automobilyje. Nuo pat 1936 metų šis variklis buvo po truputėlį tobulinamas, tačiau išliko nelabai reiklus ir užsitarnavo ilgaamžiško motoro vardą. Taip pat į šiuo variklius buvo montuojami sekcijinio tipo siurbliai, kurie pasak ekspertų gali pergyventi net ir automobilio šeimininką.
Įprasta, jog per metus nuvažiuojant daugiau kaip 100 tūkst. kilometrų, dyzelinio variklio eksploatacija efektyvesnė už benzininio. Kas nesuprato, tai paaiškinsime. Dyzelinio variklio ekonominis pranašumas prieš benzininį pasireiškia tik įveikus tam tikrą kilometrų skaičių ( pvz 100 tūkst. kilometrų). Tačiau net ir mažuose automobiliuose montuojami 4 cilindrų turbo dyzeliniai varikliai prilygsta benzininiams analogams. O dar žinant, kaip mūsų tauta mėgsta krapštytis prie automobilių ir keisti išmetimo sistemą, kokybiškai ją pagaminus sunku bus net ir atskirti.
Bet dabar laikas pereiti prie dyzelinių variklių ligų. Didesnis variklių svoris dažnai paveikia automobilių valdymą, ypač priekiniais ratais varomuose automobiliuose ir kurie yra pakankamai galingi. Nes tenkanti apkrova varomiesiems ratams dažnai nesugeba susitvarkyti  ir dėl to nukenčia automobilio valdymo savybės. Nors visiškai naujų automobilių savininkus galėtume pradžiuginti, nes pastaruoju metu automobiliai po truputį atsikrato šios ydos.


Kas liečia naudotus automobilius, patys patikimiausi varikliai buvo vokiški, švediški, prancūziški. Apsimetėliu šioje kompanijoje turėtų būti „Volvo", kuri daug metų naudojo „Volkswagen" dyzelinius variklius. Paprasta konstrukcija, didelis unifikacijos laipsnis ir lengvai remontuojami varikliai nulėmė šių variklių populiarumą.
Dyzelinio variklio spaudimo laipsnis ( 16-24 ) yra didesnis už panašų benzininį variklį ( 7-11 ). Degalų degimas iškart po užvedimo vyksta žaibišku greičiu. Savo ruožtu didesni kintami slėgiai veikia visada judančias variklio dalis, ypač alkūninį švaistiklinį mechanizmą.
Pavyzdžiui tokio pat tūrio dyzelinis variklis maždaug 30 procentų ekonomiškesnis nei benzininis variklis, tuo pačiu sukimo momentas yra žymiai didesnis nei benzininio variklio. Turbodyzeliniai varikliai gali turėti ir mažesnį tūrį, o ir maksimalus sukimo momentas nėra pilnai išnaudojamas dėl techninių kliūčių.
Įdomu turbūt sužinoti kaip atrodo šiuolaikinis dyzelinis variklis? Variklis būna dažniausiai su akumuliatorine didelio slėgio degalų įpurškimo sistema “Common Rail”, kurią prieš maždaug 10 metų sukūrė „Fiat". Atsimenat laikotarpį, kai „Fiat" skendėjo skolose ir sklido kalbos, jog „General Motors" įsigys šią kompaniją? Amerikiečiai tik ir tenorėjo šios sistemos, nes su šia technologija automobiliai ekonomiškesni 10-25 procentų palyginus su tokiais pat agregatais kurie turi turbokompresorius.
Modernus dyzelinis variklis yra gan sudėtingas mechanizmas. Užtektų pažiūrėti vien į elektroninės valdymo sistemos išklotinę. Jog į cilindrus reikiamu metu patektu tinkama degalų porcija ir sureguliuotų kiek laiko tai užtruktų, sistemos kompiuteris slėgius ir atskirų elementų eigas matuoja 4 vietose, temperatūrą – 8 vietose, masę ir trukmę – 2 vietose. Papildomai 2 vietose matuojami sūkiai ir nuolat – deguonies kiekis išmetamose dujose.
Pagal gautus duomenis kompiuteris siunčia valdymo signalus net 5 skirtingoms įrenginių grupėms. Nors yra dyzelinių variklių, sukurtų benzininių variklių pagrindu. Tokiu pagrindu varikliai būna sunkesni, bet tuo pačiu ir tvirtesni.


Dažnas vaizdas mūsų keliuose, jog pro automobilio išmetimo sistemą lenda didelis juodų dūmų kamuolys. Nors jeigu jūsų automobilis meta juodus dūmus, nereiškia, jog reikėtų galvoti apie naują siurblį. Paprasčiausiai gali būti, jog kuro siurblys į degimo kamerą degalus įpurškia netinkamu momentu, tad servise pravartu tai patikrinti. Tinkamai sureguliavus žymes ant alkūninio ir siurblo velenų, dūmingumas turi pranykti, bet yra ir kita priežastis - didelis purkštukų pralaidumas. Tai galima nustatyti pagal juodų dūmų pliūpsnį iškart užvedus variklį. Toks verdiktas šiek tiek sumažins išlaidas remonto atžvilgiu. Nes arba juos tereiks išvalyti arba visiškai pakeisti, jeigu jie yra visiškai sudilę.
Purkštukų tarnavimo laiką labai įtakoja degalų, oro filtrų kokybė, išduosim paslaptį, jog purkštukų resursas eksploatuojant taip kaip reikia yra apie 1 milijardas atidarymo ir uždarymo ciklų.
Visi modernūs dyzeliniai varikliai yra ypatingai jautrūs degalų kokybei. Dažni servisų lankytojai dažniausiai ir būna atvažiavę dėl tos pačios problemos, jog užsipylę neaiškių degalų automobilis ilgainiui pradeda kvailioti. Tai aišku galioja ne visiems automobiliams, jeigu turite senesni nei 6-7 metų automobilį į tai nekreipkite dėmesio, nes daugumai variklių bus vienodai ką pilate, tačiau naujesniems automobiliams tai yra kilpa ant kaklo.
Kam iš visų dyzelinių automobilių savininkų teko žiemą ieškoti kuro filtro? Mums teko, antrą kartą to pakartoti nenorime niekados gyvenime. Įsipylus prastos kokybės degalų, parafino kristalizacija prasideda jau esant -3-5 laipsniams šalčio,o tai yra 4 kartus didesnei temperatūroje nei reikalauja standartai. Realiai užtenka kelių šimtų kilometrų, jog užsikimštų filtras, o tada laukia ir variklio užgesimas. Su parafino susidarymu galima kovoti pilantis žieminį dyzeliną. Yra atvejų kai žmonės dyzeliną skiedžia su benzinu ar specialiais priedais kurių galima įsigyti kiekvienoje automobilių prekių parduotuvėje. Tačiau įspėsim naujesnių automobilių savininkus, jog dyzelino atskiedimas benzinu sukels katastrofišką efektą jūsų varikliui, o kai nuvažiuosite pas meistrą jis jums ir pasakys “Charakiri”. Kodėl? Nes skiedžiant dyzeliną su benzinu reikia itin daug skiediklio, norint pavyzdžiui, kad parafino kristalizacijos pradžios temperatūra sumažėtų 5 kartus ( iki – 15 laipsnių ) benzino reiktų pripilti apie pusę bako.
Dyzelinas dega ne tik cilindruose, bet ir tepa judančias maitinimo sistemos detales. Atskiedus dyzelį, gerokai sumažėja variklio galia ir pačio variklio resursas, gali sunkiau užsivesti, taip pat lengvai gali pradegti stūmokliai, taip pat tai gali atsiliepti švaistiklių ir slydimo guolio perkrovoms. O šios bėdos aktualiausios turbo dyzeliniams varikliams.
Tad linkime taupiai ir pigiai eksploatuoti dyzelinį variklį. Svarbiausia neapleiskite automobilio širdies.



Renkantis naują automobilį, nuolatos atsiranda dilema koks variklis turi sukti automobilio ratus :  dyzelinis ar benzininis?
Dar aštuntame dešimtmetyje dyzelinis variklis tapo svaria alternatyva benzinu varomiems varikliams. Praėjus maždaug 30-iai metų, senajame žemyne renkantis naują automobilį, daugelis pirkėjų daugiau dėmesio skiria būtent dyzeliniams agregatams.
2010 metais benzininiai varikliai sulaukė pagalbos, naujos kartos benzininiai varikliai su „MultiAir" technologija kurią sukūrė „Fiat". Nepaneigsim, jog yra ir hibridiniai ir bioetanoliu varomi automobiliai, bet mūsų nuomone, ypač hibridai yra karučiai su ratais, nes normalus dyzelis yra žymiai ekonomiškesnis, o ir išmetamųjų dujų emisija yra panaši.
Dyzeliniame variklyje veikiami didelio slėgio ir temperatūros degalai užsiliepsnoja savaime, jis daug kuo panašus į benzininį variklį. Pavyzdžiui, svarbiausią funkciją atliekanti maitinimo sistema. Daugumoje variklių dominuoja „Common Rail” sistema, kuri yra panaši į benzininių variklių daugiataškę “Bosch” įpurškimo sistema. Pažangūs kintamos geometrijos turbokompresoriai, dėl kurių gaunamas didesnis sukimo momentas mažų apsukų diapazone, pagrinde naudojami tik dyzeliniuose varikliuose.


Tradicinių maitinimo sistemų su sekcijiniais ir skirstomojo tipo siurbliais rinkos dalis pradėjo mažėti prieš gerus dešimt metų, pasirodžius pirmoms kompaktinėms “siurbliukas-purkštukas” sistemoms ir akumuliatorinėms “Common Rail” sistemoms.
Labai geras dyzelinio variklio pavyzdys yra „W123 Mercedes Benz" , dar iki šiol sutinkamas mūsų keliuose, paklausite kodėl jis toks išskirtinis? Nes „W123" naudoti dyzeliniai varikliai buvo pradėti montuoti dar 1936 metais pirmame „Mercedes Benz" automobilyje. Nuo pat 1936 metų šis variklis buvo po truputėlį tobulinamas, tačiau išliko nelabai reiklus ir užsitarnavo ilgaamžiško motoro vardą. Taip pat į šiuo variklius buvo montuojami sekcijinio tipo siurbliai, kurie pasak ekspertų gali pergyventi net ir automobilio šeimininką.
Įprasta, jog per metus nuvažiuojant daugiau kaip 100 tūkst. kilometrų, dyzelinio variklio eksploatacija efektyvesnė už benzininio. Kas nesuprato, tai paaiškinsime. Dyzelinio variklio ekonominis pranašumas prieš benzininį pasireiškia tik įveikus tam tikrą kilometrų skaičių ( pvz 100 tūkst. kilometrų). Tačiau net ir mažuose automobiliuose montuojami 4 cilindrų turbo dyzeliniai varikliai prilygsta benzininiams analogams. O dar žinant, kaip mūsų tauta mėgsta krapštytis prie automobilių ir keisti išmetimo sistemą, kokybiškai ją pagaminus sunku bus net ir atskirti.
Bet dabar laikas pereiti prie dyzelinių variklių ligų. Didesnis variklių svoris dažnai paveikia automobilių valdymą, ypač priekiniais ratais varomuose automobiliuose ir kurie yra pakankamai galingi. Nes tenkanti apkrova varomiesiems ratams dažnai nesugeba susitvarkyti  ir dėl to nukenčia automobilio valdymo savybės. Nors visiškai naujų automobilių savininkus galėtume pradžiuginti, nes pastaruoju metu automobiliai po truputį atsikrato šios ydos.


Kas liečia naudotus automobilius, patys patikimiausi varikliai buvo vokiški, švediški, prancūziški. Apsimetėliu šioje kompanijoje turėtų būti „Volvo", kuri daug metų naudojo „Volkswagen" dyzelinius variklius. Paprasta konstrukcija, didelis unifikacijos laipsnis ir lengvai remontuojami varikliai nulėmė šių variklių populiarumą.
Dyzelinio variklio spaudimo laipsnis ( 16-24 ) yra didesnis už panašų benzininį variklį ( 7-11 ). Degalų degimas iškart po užvedimo vyksta žaibišku greičiu. Savo ruožtu didesni kintami slėgiai veikia visada judančias variklio dalis, ypač alkūninį švaistiklinį mechanizmą.
Pavyzdžiui tokio pat tūrio dyzelinis variklis maždaug 30 procentų ekonomiškesnis nei benzininis variklis, tuo pačiu sukimo momentas yra žymiai didesnis nei benzininio variklio. Turbodyzeliniai varikliai gali turėti ir mažesnį tūrį, o ir maksimalus sukimo momentas nėra pilnai išnaudojamas dėl techninių kliūčių.
Įdomu turbūt sužinoti kaip atrodo šiuolaikinis dyzelinis variklis? Variklis būna dažniausiai su akumuliatorine didelio slėgio degalų įpurškimo sistema “Common Rail”, kurią prieš maždaug 10 metų sukūrė „Fiat". Atsimenat laikotarpį, kai „Fiat" skendėjo skolose ir sklido kalbos, jog „General Motors" įsigys šią kompaniją? Amerikiečiai tik ir tenorėjo šios sistemos, nes su šia technologija automobiliai ekonomiškesni 10-25 procentų palyginus su tokiais pat agregatais kurie turi turbokompresorius.
Modernus dyzelinis variklis yra gan sudėtingas mechanizmas. Užtektų pažiūrėti vien į elektroninės valdymo sistemos išklotinę. Jog į cilindrus reikiamu metu patektu tinkama degalų porcija ir sureguliuotų kiek laiko tai užtruktų, sistemos kompiuteris slėgius ir atskirų elementų eigas matuoja 4 vietose, temperatūrą – 8 vietose, masę ir trukmę – 2 vietose. Papildomai 2 vietose matuojami sūkiai ir nuolat – deguonies kiekis išmetamose dujose.
Pagal gautus duomenis kompiuteris siunčia valdymo signalus net 5 skirtingoms įrenginių grupėms. Nors yra dyzelinių variklių, sukurtų benzininių variklių pagrindu. Tokiu pagrindu varikliai būna sunkesni, bet tuo pačiu ir tvirtesni.


Dažnas vaizdas mūsų keliuose, jog pro automobilio išmetimo sistemą lenda didelis juodų dūmų kamuolys. Nors jeigu jūsų automobilis meta juodus dūmus, nereiškia, jog reikėtų galvoti apie naują siurblį. Paprasčiausiai gali būti, jog kuro siurblys į degimo kamerą degalus įpurškia netinkamu momentu, tad servise pravartu tai patikrinti. Tinkamai sureguliavus žymes ant alkūninio ir siurblo velenų, dūmingumas turi pranykti, bet yra ir kita priežastis - didelis purkštukų pralaidumas. Tai galima nustatyti pagal juodų dūmų pliūpsnį iškart užvedus variklį. Toks verdiktas šiek tiek sumažins išlaidas remonto atžvilgiu. Nes arba juos tereiks išvalyti arba visiškai pakeisti, jeigu jie yra visiškai sudilę.
Purkštukų tarnavimo laiką labai įtakoja degalų, oro filtrų kokybė, išduosim paslaptį, jog purkštukų resursas eksploatuojant taip kaip reikia yra apie 1 milijardas atidarymo ir uždarymo ciklų.
Visi modernūs dyzeliniai varikliai yra ypatingai jautrūs degalų kokybei. Dažni servisų lankytojai dažniausiai ir būna atvažiavę dėl tos pačios problemos, jog užsipylę neaiškių degalų automobilis ilgainiui pradeda kvailioti. Tai aišku galioja ne visiems automobiliams, jeigu turite senesni nei 6-7 metų automobilį į tai nekreipkite dėmesio, nes daugumai variklių bus vienodai ką pilate, tačiau naujesniems automobiliams tai yra kilpa ant kaklo.
Kam iš visų dyzelinių automobilių savininkų teko žiemą ieškoti kuro filtro? Mums teko, antrą kartą to pakartoti nenorime niekados gyvenime. Įsipylus prastos kokybės degalų, parafino kristalizacija prasideda jau esant -3-5 laipsniams šalčio,o tai yra 4 kartus didesnei temperatūroje nei reikalauja standartai. Realiai užtenka kelių šimtų kilometrų, jog užsikimštų filtras, o tada laukia ir variklio užgesimas. Su parafino susidarymu galima kovoti pilantis žieminį dyzeliną. Yra atvejų kai žmonės dyzeliną skiedžia su benzinu ar specialiais priedais kurių galima įsigyti kiekvienoje automobilių prekių parduotuvėje. Tačiau įspėsim naujesnių automobilių savininkus, jog dyzelino atskiedimas benzinu sukels katastrofišką efektą jūsų varikliui, o kai nuvažiuosite pas meistrą jis jums ir pasakys “Charakiri”. Kodėl? Nes skiedžiant dyzeliną su benzinu reikia itin daug skiediklio, norint pavyzdžiui, kad parafino kristalizacijos pradžios temperatūra sumažėtų 5 kartus ( iki – 15 laipsnių ) benzino reiktų pripilti apie pusę bako.
Dyzelinas dega ne tik cilindruose, bet ir tepa judančias maitinimo sistemos detales. Atskiedus dyzelį, gerokai sumažėja variklio galia ir pačio variklio resursas, gali sunkiau užsivesti, taip pat lengvai gali pradegti stūmokliai, taip pat tai gali atsiliepti švaistiklių ir slydimo guolio perkrovoms. O šios bėdos aktualiausios turbo dyzeliniams varikliams.
Tad linkime taupiai ir pigiai eksploatuoti dyzelinį variklį. Svarbiausia neapleiskite automobilio širdies.

REKLAMA
REKLAMAAutobilis.lt
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų