REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Milijonai kilometrų bandomųjų važiavimų, negailestingas šalto oro simuliatorius ir begalė skirtingų automobilių variklių testų. Būtent taip gamintojai išbando ateities degalus, siekdami užtikrinti, kad jie būtų ir kokybiški, ir draugiški aplinkai. Pažvelkime į bandymus, atliekamus tiek laboratorijose, tiek ir keliuose iš arčiau.
Suomijos degalų gamintojo „Neste“ Variklių laboratorija skaičiuoja beveik 60 metų patirtį. Čia nuolat verda darbas, siekiant užtikrinti, kad išsipildytų visi vartotojams duoti pažadai – degalai turi būti saugūs, ekonomiški ir draugiški aplinkai bet kokiomis oro sąlygomis. „Dirbdami variklių laboratorijoje, orientuojamės toli į ateitį, kad galėtume pasiūlyti vis kokybiškesnius degalus ir užtikrinti, kad jie bus tokie, kokie turi būti“, – sako „Neste“ Variklių laboratorijos vadovas Teemu Sarjovaara.
Šimtai tūkstančių kilometrų kelyje
Variklių laboratorijoje dirbantys septyni ekspertai degalams testuoti naudoja 10 transporto priemonių ir dar keletą papildomų automobilių variklių. Jie būtini išbandant naujus degalų mišinius ir patikrinant jų suderinamumą su kitų gamintojų priedais. Jeigu sudėtume įvairius bandymus, atliekamus kelyje ir laboratorijoje, kuomet imituojamos realios sąlygos, ekspertų komanda kasmet „prasuka“ apie 1 mln. kilometrų bandomųjų važiavimų.
Testuojant degalus, tūkstančiai kilometrų pravažiuojami skirtingais keliais, o atliekant bandymus laboratorijoje naudojami specialūs įrenginiai, padedantys imituoti norimas eismo sąlygas. Dar viena testų dalis atliekama naudojant tik automobilio variklį arba tam tikras jo dalis. Pavyzdžiui, įpurškimo sistemą.
Šiuo metu Variklių laboratorija vykdo 18 mėnesių trukmės projektą, kurio metu keturi vienodi automobiliai nuvažiuos po 100 tūkst. kilometrų. Viso projekto metu atliekami įvairūs testai – matuojamas degalų suvartojimas, tikrinamas variklio nusidėvėjimas. „Vis daugiau bandymų atliekame lauko sąlygomis – taip gauname milžinišką kiekį duomenų. Šie duomenys 4G tinklu perduodami į laboratoriją ir ten analizuojami. Pamatę kažką neįprasto, iškart galime imtis priemonių,“ – aiškina T. Sarjovaara.
Vėjo ir šalčio imitavimas
Laboratorijoje yra įrengtas begalę bandymų matęs važiuoklės dinamometras. Pastačius automobilį ant šio įrenginio, galima išvystyti greitį, siekiantį iki 160 km/h, tačiau pati transporto priemonė tuo metu nejuda iš vietos.
Šiems testams atlikti naudojamas 2010 metų „Opel Astra“ automobilis, atrodantis lyg intensyvios priežiūros palatoje – prie variklio ertmės prijungta gausybė vamzdelių ir laidelių, o prie išmetimo sistemos – dešimtys matavimo įrenginių. Be to, priekiniai automobilio ratai yra pakeisti į elektros dinamometrą arba elektros stabdžius, leidžiančius imituoti tokias sąlygas, kokios būtų automobiliui važiuojant kalnuotais keliais.
Matavimo prietaisai įtvirtinti ir automobilio viduje, ir greta valdymo pulto, esančio iškart už laboratorijos ribų. Prieš automobilį – metalo vamzdis, primenantis gigantišką ventiliacijos kanalą, kuris, atrodo taip, lyg galėtų automobilį praryti bet kurią minutę. Šis vamzdis pučia oro srovę tokiu pat greičiu, kokį rodo greičio matuoklis automobilyje. Taip sukuriamos norimos oro sąlygos – pavyzdžiui, atitinkančios važiavimą šaltą žiemą. Galima tik įsivaizduoti, kokia jėga oro srovė pučiama iš vamzdžio, kai greičio matuoklis rodo daugiau nei 100 km/h, o oro temperatūra bandymų patalpoje staiga nukrenta iki -36 laipsnių.
Skirtingi varikliai – skirtingiems testams
„Neste“ Variklių laboratorijoje rastumėte ir dyzelinių, ir benzininių variklių iš skirtingų laikotarpių. Kiekvienas iš šių variklių naudojamas tam tikriems tikslams. T. Sarjovaara rodo į „VW Transporter“ variklį, menantį 1990-uosius. Jis vis dar naudojamas bandymams, siekiant įsitikinti, kad degalų priedai nesukels problemų variklio vožtuvams esant minusinei oro temperatūrai.
Pats moderniausias – „Citroen“ ir „Peugeot“ automobilių gamintojo „PSA Group“ dyzelinis variklis. Jis atitinka tarptautinius standartus, kurie būtini siekiant užtikrinti, jog testų rezultatai galėtų būti palyginami bei pakartojami skirtingose laboratorijose. Nors pagrindinis variklių veikimo principas nepasikeitė nuo XIX amžiaus pabaigos, nuolatinė technologinių naujovių paieška leidžia nuolat didinti efektyvumą ir saugumą, mažinti išmetamųjų dujų emisijas.
„Lauko bei laboratorijos sąlygomis ant važiuoklės dinamometro atlikti testai yra patys svarbiausiai, nes padeda gauti ypač tikslius duomenis, kurie gali būti patikrinami vėl – dar kartą atlikus tą patį testą,“– sako T. Sarjovaara.
„Neste“ Variklių laboratorija glaudžiai bendradarbiauja su daugeliu variklių ir automobilių gamintojų. Taip pat – dalyvauja bendruose projektuose, keičiasi informacija su Suomijos ir tarptautiniais mokslinių tyrimų institutais, komercinėmis variklių laboratorijomis. Tokiu būdu užtikrinamas mokslinių tyrimų tęstinumas, kuriami maksimaliai automobiliui naudingi ir minimalų poveikį aplinkai turintys degalai.

Milijonai kilometrų bandomųjų važiavimų, negailestingas šalto oro simuliatorius ir begalė skirtingų automobilių variklių testų. Būtent taip gamintojai išbando ateities degalus, siekdami užtikrinti, kad jie būtų ir kokybiški, ir draugiški aplinkai. Pažvelkime į bandymus, atliekamus tiek laboratorijose, tiek ir keliuose iš arčiau.
Suomijos degalų gamintojo „Neste“ Variklių laboratorija skaičiuoja beveik 60 metų patirtį. Čia nuolat verda darbas, siekiant užtikrinti, kad išsipildytų visi vartotojams duoti pažadai – degalai turi būti saugūs, ekonomiški ir draugiški aplinkai bet kokiomis oro sąlygomis. „Dirbdami variklių laboratorijoje, orientuojamės toli į ateitį, kad galėtume pasiūlyti vis kokybiškesnius degalus ir užtikrinti, kad jie bus tokie, kokie turi būti“, – sako „Neste“ Variklių laboratorijos vadovas Teemu Sarjovaara.
Šimtai tūkstančių kilometrų kelyje
Variklių laboratorijoje dirbantys septyni ekspertai degalams testuoti naudoja 10 transporto priemonių ir dar keletą papildomų automobilių variklių. Jie būtini išbandant naujus degalų mišinius ir patikrinant jų suderinamumą su kitų gamintojų priedais. Jeigu sudėtume įvairius bandymus, atliekamus kelyje ir laboratorijoje, kuomet imituojamos realios sąlygos, ekspertų komanda kasmet „prasuka“ apie 1 mln. kilometrų bandomųjų važiavimų.
Testuojant degalus, tūkstančiai kilometrų pravažiuojami skirtingais keliais, o atliekant bandymus laboratorijoje naudojami specialūs įrenginiai, padedantys imituoti norimas eismo sąlygas. Dar viena testų dalis atliekama naudojant tik automobilio variklį arba tam tikras jo dalis. Pavyzdžiui, įpurškimo sistemą.
Šiuo metu Variklių laboratorija vykdo 18 mėnesių trukmės projektą, kurio metu keturi vienodi automobiliai nuvažiuos po 100 tūkst. kilometrų. Viso projekto metu atliekami įvairūs testai – matuojamas degalų suvartojimas, tikrinamas variklio nusidėvėjimas. „Vis daugiau bandymų atliekame lauko sąlygomis – taip gauname milžinišką kiekį duomenų. Šie duomenys 4G tinklu perduodami į laboratoriją ir ten analizuojami. Pamatę kažką neįprasto, iškart galime imtis priemonių,“ – aiškina T. Sarjovaara.
Vėjo ir šalčio imitavimas
Laboratorijoje yra įrengtas begalę bandymų matęs važiuoklės dinamometras. Pastačius automobilį ant šio įrenginio, galima išvystyti greitį, siekiantį iki 160 km/h, tačiau pati transporto priemonė tuo metu nejuda iš vietos.
Šiems testams atlikti naudojamas 2010 metų „Opel Astra“ automobilis, atrodantis lyg intensyvios priežiūros palatoje – prie variklio ertmės prijungta gausybė vamzdelių ir laidelių, o prie išmetimo sistemos – dešimtys matavimo įrenginių. Be to, priekiniai automobilio ratai yra pakeisti į elektros dinamometrą arba elektros stabdžius, leidžiančius imituoti tokias sąlygas, kokios būtų automobiliui važiuojant kalnuotais keliais.
Matavimo prietaisai įtvirtinti ir automobilio viduje, ir greta valdymo pulto, esančio iškart už laboratorijos ribų. Prieš automobilį – metalo vamzdis, primenantis gigantišką ventiliacijos kanalą, kuris, atrodo taip, lyg galėtų automobilį praryti bet kurią minutę. Šis vamzdis pučia oro srovę tokiu pat greičiu, kokį rodo greičio matuoklis automobilyje. Taip sukuriamos norimos oro sąlygos – pavyzdžiui, atitinkančios važiavimą šaltą žiemą. Galima tik įsivaizduoti, kokia jėga oro srovė pučiama iš vamzdžio, kai greičio matuoklis rodo daugiau nei 100 km/h, o oro temperatūra bandymų patalpoje staiga nukrenta iki -36 laipsnių.
Skirtingi varikliai – skirtingiems testams
„Neste“ Variklių laboratorijoje rastumėte ir dyzelinių, ir benzininių variklių iš skirtingų laikotarpių. Kiekvienas iš šių variklių naudojamas tam tikriems tikslams. T. Sarjovaara rodo į „VW Transporter“ variklį, menantį 1990-uosius. Jis vis dar naudojamas bandymams, siekiant įsitikinti, kad degalų priedai nesukels problemų variklio vožtuvams esant minusinei oro temperatūrai.
Pats moderniausias – „Citroen“ ir „Peugeot“ automobilių gamintojo „PSA Group“ dyzelinis variklis. Jis atitinka tarptautinius standartus, kurie būtini siekiant užtikrinti, jog testų rezultatai galėtų būti palyginami bei pakartojami skirtingose laboratorijose. Nors pagrindinis variklių veikimo principas nepasikeitė nuo XIX amžiaus pabaigos, nuolatinė technologinių naujovių paieška leidžia nuolat didinti efektyvumą ir saugumą, mažinti išmetamųjų dujų emisijas.
„Lauko bei laboratorijos sąlygomis ant važiuoklės dinamometro atlikti testai yra patys svarbiausiai, nes padeda gauti ypač tikslius duomenis, kurie gali būti patikrinami vėl – dar kartą atlikus tą patį testą,“– sako T. Sarjovaara.
„Neste“ Variklių laboratorija glaudžiai bendradarbiauja su daugeliu variklių ir automobilių gamintojų. Taip pat – dalyvauja bendruose projektuose, keičiasi informacija su Suomijos ir tarptautiniais mokslinių tyrimų institutais, komercinėmis variklių laboratorijomis. Tokiu būdu užtikrinamas mokslinių tyrimų tęstinumas, kuriami maksimaliai automobiliui naudingi ir minimalų poveikį aplinkai turintys degalai.

REKLAMA
REKLAMAAutobilis.lt
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų