REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS



Net nepastebėjau kaip greit pralėkė laikas iki Saulės ralio! Matyt, dėl to kaltas sezonas. Kai ateina vasara, diena maišosi su naktimi, atrodo laikas bėga nebe dienom, o tiesiog savaitėm.
Šis ralis – ketvirtasis iš šešių Lietuvos čempionato etapų. Ralio tikslas -  finišas. Reikia iškovoto kuo daugiau reikalingų čempionato taškų!
Pats Saulės ralis tikrai neprabėgo greit. Dėl to kaltas ir įtemptas varžybų tvarkaraštis. Šeštadienį turėjome surašyti stenogramas visiems žvyriniams greičio ruožams, o jau vakare startuoti Šiauliuose.
Iš pažiūros “kompaktiškas” planas virto tikru fiasko
Aš tikiu, kad žmonės penktadienį Šiauliuose tikrai turi ką veikti, tačiau atsirado ir tokių, kurie išgirdę apie ralio “Saulė” startą užklydo prie Šiaulių arenos, kur ir startavo pirmasis “greičio ruožas”. Tiesa ta, kad tai buvo slalomas, iš pirmo žvilgsnio visai smagioje traselėje. Nors ralio automobiliai nėra pritaikyti sukinėtis aplink stulpus 1-2 bėgiu, o leistinos padangos tik žvyrinės, reikia į tai pažiūrėti kaip į pramogą žiūrovams. Taip ir žiūrėjome, galvojom bus šioks toks šou miestui. Tačiau, tik “ištvermingiausi” ralio mylėtojai galėjo sulaukti kol pravažiuos visi dalyviai… Ralis startavo 19h ir turėjo baigtis iki 20.30. Dalyvius surikiavo atbuline tvarka (lėtesnius automobilius pastatė į priekį). Žodžiu, gavosi taip, kad mes startavome tik 22.30- laiku kai jau beveik sutemę, ir jau šiaip yra nebepadoru triukšmauti mieste…Dalyvių važiavimai užtruko taip kankinančiai ilgai, kad mes jau pamiršom planus kažkur vakarieniauti ar ramiai ilsėtis prieš ilgą ralio dieną. Jeigu dalyvių butų bent 100, tuomet reikėtų įrenginėti palapinių miestelį ir į kitos dienos startą važiuoti tiesiai iš ten…
Kas žiūrėtų futbolą jei varžybos truktų keturias valandas?
GR 1-2 Šou Šiauliuose
Pirmame greičio ruože važiavosi visai gerai, beveik nepadariau jokių klaidelių, tačiau…. Vėl turėjau techninių kliūčių su kuro padavimu. Prašau, neklauskite, kelintą kartą tai įvyksta – mes vis dar atrandame kažką naujo….
Antras greičio ruožas buvo visiškas “bardakas”. Padangos taip gerai užkaito, kad rankinis stabdis nebegalėjo tinkamai užblokuoti galinių ratų. Iš to didelio stengimosi dar ir į bėgį nepataikiau. Žodžiu, džiaugiausi kad jau beveik sutemę, o dauguma žiūrovų išsiskirstę, nes buvo tikrai gėda. :)
Antroji diena
GR-3 Geriau netvarkyk nieko, kas nėra sugedę
Pirmasis žvyrinis greičio ruožas. Viskas einasi puikiai, atrodo pagavom gerą tempą, tačiau ruožo viduryje, pajutau, kad važiuojant per duobę dešinysis priekinis ratas nesugeria smūgio - garsas tarytum akmuo trenktųsi į metalą. “Prakirtau padangą” galvoju. Kokia nesėkmė, matyt pasitaikė aštrus akmuo ar dar kažkas. Mašina sunkiai valdoma, o tiesiose prastai bėgėjasi. Kaip galim greičiau nusigaunam iki finišo, vos sustojus iš rato ima rūkti dūmai. Galvoju “užkaito prakirsta padanga ir ėmė svilti”. Greit iššokam iš automobilio pasiruošę keisti ratą, tačiau… Žiūriu į ratą ir negaliu patikėti savo akim: JIS VISIŠKAI SVEIKAS. Sekundei pasijaučiau labai kvailai apgautas, bet suvokiau, kad kažkas vis tiek ne taip. Galbūt užstrigo stabdžių suportas, todėl tiesiosiose trasos dalyse jis vis dar stabdo priekinį ratą ir neleidžia automobiliui bėgėtis? Iš rato pasipylę dūmai galėtų būti užkaitusios stabdžių kaladėlės pasekmė. Nors nei mes dorai žinome ką daryti, nei turime tam laiko ar įrankių – imamės tvarkyti stabdžius. Norėjau atleisti pedalo įveržimą, kad kaladės turėtų daugiau laisvumo. Neva “pasitvarkę” automobilį vėl pajudėjome. Atvažiuoju iki pagrindinio kelio sankryžos – stabdžių pedalas išvis akmeninis! Naudodamasis rankiniu kažkaip sustoju ir žaviuosi savo remonto rezultatais. Kadangi kulnais kaip “Flinstounai” nestabdysim, šiaip ne taip atstatėm stabdžius į pradinę padėtį ir nors grįžome į tašką nuo kurio pradėjome remontą – labai džiaugiamės.
GR-4 Kam tie amortizatoriai?
Šiame ruože galutinai nustatėme gedimą. Pasirodo, lūžo priekinis amortizatorius. Dumai iš rato ėjo todėl, kad amortizatorių tepalas pateko ant įkaitusių stabdžių diskų. Komforto mėgėjams galiu pasakyti: deja, amortizatoriai reikalingi ne tik tam kad “nekratytų per duobes” ar kad salone neišsipiltų "Statoilo kava". Važiuojant dideliais greičiais amortizatorius spaudžia padangą prie kelio, taip generuodamas reikiamą sukibimą. Arba nespaudžia. Taip nutiko mums. Automobilis tapo visai sunkiai valdomas, nekalbant apie garsą, kuris vilnija per visą kėbulą, pataikius į duobelę…


GR-5,6,7 Sukam tik į dešinę
Tikrai taip, posūkių į kairę nebemėgau visai. Automobilis iškart kniumba, čiuožia, žodžiu reikėjo atsargiai vilktis iki finišo. Tarp greičio ruožų dar mėginau pakietinti savo sulūžusį amortizatorių, bet pasirodo, kai visas tepalas išbėgęs galima nesivarginti to daryti.
Žiūrovai komentavo, kad iš šono viskas atrodė puikiai ir jie nepastebėjo kad kažkas ne taip. Galiu patikinti – kad tik didelių pastangų dėka stengėmės palaikyti greitį ir nepaleisti lyderių toli į priekį.
Į servisą atvykome 2-oje vietoje klasėje ir ketvirti absoliučiai.
GR-8,9,10 Keičiasi lyderiai
Didelei mūsų sėkmei Rokas Kvaraciejus paskolino savo atsarginius amortizatorius, ir priekinė mašinos dalis vėl tapo valdoma! Nors ir reikėjo juos pareguliuoti, gan greitai apsipratau su pasikeitusia mašina ir galėjom važiuoti gerokai greičiau.
Šiuose GR pasikeitė ir lyderių pozicijos. Po varžovo klaidos pakilome į pirmąją vietą.
GR-11,12 Paskutinis išbandymas
Du ilgi greičio ruožai, kuriuose gali nutikti visko. Pilna akmenų galinčių prakirsti padangas, o kelio konfigūracija nuolat kintanti. Iš pradžių siauras GR paskutiniuose 7 km taip įsibėgėja, kad mašina važiuoja tik 120-190 km/h diapazone. Gaila, bet šis ruožas pareikalavo nemažai aukų – mačiau ne vieną avariją.
B. Vanago šturmanas iš Lenkijos komentavo, kad tokiais keliais nevažiavo dar niekad: “Kai vakarų Europos lenktynininkai atvažiuoja į Lenkiją jie negali atsistebėti kokie greiti ten keliai. Jie turėtų atvažiuoti čia. To jie dar tikrai nematė”.
Lėkti reikėjo atsakingai, nes finišas reiškia čempiono vardą. Ir mums tai pavyko!
Nuoširdžiai sveikinu sėkmingai finišavusius kolegas ir užjaučiu ekipažus, kuriems varžybos nebuvo tokios sėkmingos!
Rezultatas: 1-oji vieta grupėje ir 2-oji vieta absoliučiai. Nors tai buvo tik ketvirtos iš šešių čempionato varžybų, šis etapas mums užtikrino Lietuvos čempiono vardą 2012 metams!!!
Sezono pradžioje kelti tikslai pasiteisino. Tikrai nesitikėjome, kad tai pavyks padaryti taip greitai! Kai 2010 startavome kartu su Renatu nusistatėme sau tikslą ir kryptingai jo siekėme. Renato indėlis į mūsų ekipažą tiesiog neįkainojamas. Taip pat, kelyje mus lydėjo ir daug žmonių: treneris Jonas Dereškevičius, tėtis Valdas, šeima, draugai ir ištikimi ralio sirgaliai. Ačiū visiems!!!
Nekantriai laukiu sekančio ralio! Iki pasimatymo! :)
Šaltinis:
www.domas.lt
Saulės ralio akimirkos
Foto: Remigijus Lapinskas
Daugiau foto
čia.



Net nepastebėjau kaip greit pralėkė laikas iki Saulės ralio! Matyt, dėl to kaltas sezonas. Kai ateina vasara, diena maišosi su naktimi, atrodo laikas bėga nebe dienom, o tiesiog savaitėm.
Šis ralis – ketvirtasis iš šešių Lietuvos čempionato etapų. Ralio tikslas -  finišas. Reikia iškovoto kuo daugiau reikalingų čempionato taškų!
Pats Saulės ralis tikrai neprabėgo greit. Dėl to kaltas ir įtemptas varžybų tvarkaraštis. Šeštadienį turėjome surašyti stenogramas visiems žvyriniams greičio ruožams, o jau vakare startuoti Šiauliuose.
Iš pažiūros “kompaktiškas” planas virto tikru fiasko
Aš tikiu, kad žmonės penktadienį Šiauliuose tikrai turi ką veikti, tačiau atsirado ir tokių, kurie išgirdę apie ralio “Saulė” startą užklydo prie Šiaulių arenos, kur ir startavo pirmasis “greičio ruožas”. Tiesa ta, kad tai buvo slalomas, iš pirmo žvilgsnio visai smagioje traselėje. Nors ralio automobiliai nėra pritaikyti sukinėtis aplink stulpus 1-2 bėgiu, o leistinos padangos tik žvyrinės, reikia į tai pažiūrėti kaip į pramogą žiūrovams. Taip ir žiūrėjome, galvojom bus šioks toks šou miestui. Tačiau, tik “ištvermingiausi” ralio mylėtojai galėjo sulaukti kol pravažiuos visi dalyviai… Ralis startavo 19h ir turėjo baigtis iki 20.30. Dalyvius surikiavo atbuline tvarka (lėtesnius automobilius pastatė į priekį). Žodžiu, gavosi taip, kad mes startavome tik 22.30- laiku kai jau beveik sutemę, ir jau šiaip yra nebepadoru triukšmauti mieste…Dalyvių važiavimai užtruko taip kankinančiai ilgai, kad mes jau pamiršom planus kažkur vakarieniauti ar ramiai ilsėtis prieš ilgą ralio dieną. Jeigu dalyvių butų bent 100, tuomet reikėtų įrenginėti palapinių miestelį ir į kitos dienos startą važiuoti tiesiai iš ten…
Kas žiūrėtų futbolą jei varžybos truktų keturias valandas?
GR 1-2 Šou Šiauliuose
Pirmame greičio ruože važiavosi visai gerai, beveik nepadariau jokių klaidelių, tačiau…. Vėl turėjau techninių kliūčių su kuro padavimu. Prašau, neklauskite, kelintą kartą tai įvyksta – mes vis dar atrandame kažką naujo….
Antras greičio ruožas buvo visiškas “bardakas”. Padangos taip gerai užkaito, kad rankinis stabdis nebegalėjo tinkamai užblokuoti galinių ratų. Iš to didelio stengimosi dar ir į bėgį nepataikiau. Žodžiu, džiaugiausi kad jau beveik sutemę, o dauguma žiūrovų išsiskirstę, nes buvo tikrai gėda. :)
Antroji diena
GR-3 Geriau netvarkyk nieko, kas nėra sugedę
Pirmasis žvyrinis greičio ruožas. Viskas einasi puikiai, atrodo pagavom gerą tempą, tačiau ruožo viduryje, pajutau, kad važiuojant per duobę dešinysis priekinis ratas nesugeria smūgio - garsas tarytum akmuo trenktųsi į metalą. “Prakirtau padangą” galvoju. Kokia nesėkmė, matyt pasitaikė aštrus akmuo ar dar kažkas. Mašina sunkiai valdoma, o tiesiose prastai bėgėjasi. Kaip galim greičiau nusigaunam iki finišo, vos sustojus iš rato ima rūkti dūmai. Galvoju “užkaito prakirsta padanga ir ėmė svilti”. Greit iššokam iš automobilio pasiruošę keisti ratą, tačiau… Žiūriu į ratą ir negaliu patikėti savo akim: JIS VISIŠKAI SVEIKAS. Sekundei pasijaučiau labai kvailai apgautas, bet suvokiau, kad kažkas vis tiek ne taip. Galbūt užstrigo stabdžių suportas, todėl tiesiosiose trasos dalyse jis vis dar stabdo priekinį ratą ir neleidžia automobiliui bėgėtis? Iš rato pasipylę dūmai galėtų būti užkaitusios stabdžių kaladėlės pasekmė. Nors nei mes dorai žinome ką daryti, nei turime tam laiko ar įrankių – imamės tvarkyti stabdžius. Norėjau atleisti pedalo įveržimą, kad kaladės turėtų daugiau laisvumo. Neva “pasitvarkę” automobilį vėl pajudėjome. Atvažiuoju iki pagrindinio kelio sankryžos – stabdžių pedalas išvis akmeninis! Naudodamasis rankiniu kažkaip sustoju ir žaviuosi savo remonto rezultatais. Kadangi kulnais kaip “Flinstounai” nestabdysim, šiaip ne taip atstatėm stabdžius į pradinę padėtį ir nors grįžome į tašką nuo kurio pradėjome remontą – labai džiaugiamės.
GR-4 Kam tie amortizatoriai?
Šiame ruože galutinai nustatėme gedimą. Pasirodo, lūžo priekinis amortizatorius. Dumai iš rato ėjo todėl, kad amortizatorių tepalas pateko ant įkaitusių stabdžių diskų. Komforto mėgėjams galiu pasakyti: deja, amortizatoriai reikalingi ne tik tam kad “nekratytų per duobes” ar kad salone neišsipiltų "Statoilo kava". Važiuojant dideliais greičiais amortizatorius spaudžia padangą prie kelio, taip generuodamas reikiamą sukibimą. Arba nespaudžia. Taip nutiko mums. Automobilis tapo visai sunkiai valdomas, nekalbant apie garsą, kuris vilnija per visą kėbulą, pataikius į duobelę…


GR-5,6,7 Sukam tik į dešinę
Tikrai taip, posūkių į kairę nebemėgau visai. Automobilis iškart kniumba, čiuožia, žodžiu reikėjo atsargiai vilktis iki finišo. Tarp greičio ruožų dar mėginau pakietinti savo sulūžusį amortizatorių, bet pasirodo, kai visas tepalas išbėgęs galima nesivarginti to daryti.
Žiūrovai komentavo, kad iš šono viskas atrodė puikiai ir jie nepastebėjo kad kažkas ne taip. Galiu patikinti – kad tik didelių pastangų dėka stengėmės palaikyti greitį ir nepaleisti lyderių toli į priekį.
Į servisą atvykome 2-oje vietoje klasėje ir ketvirti absoliučiai.
GR-8,9,10 Keičiasi lyderiai
Didelei mūsų sėkmei Rokas Kvaraciejus paskolino savo atsarginius amortizatorius, ir priekinė mašinos dalis vėl tapo valdoma! Nors ir reikėjo juos pareguliuoti, gan greitai apsipratau su pasikeitusia mašina ir galėjom važiuoti gerokai greičiau.
Šiuose GR pasikeitė ir lyderių pozicijos. Po varžovo klaidos pakilome į pirmąją vietą.
GR-11,12 Paskutinis išbandymas
Du ilgi greičio ruožai, kuriuose gali nutikti visko. Pilna akmenų galinčių prakirsti padangas, o kelio konfigūracija nuolat kintanti. Iš pradžių siauras GR paskutiniuose 7 km taip įsibėgėja, kad mašina važiuoja tik 120-190 km/h diapazone. Gaila, bet šis ruožas pareikalavo nemažai aukų – mačiau ne vieną avariją.
B. Vanago šturmanas iš Lenkijos komentavo, kad tokiais keliais nevažiavo dar niekad: “Kai vakarų Europos lenktynininkai atvažiuoja į Lenkiją jie negali atsistebėti kokie greiti ten keliai. Jie turėtų atvažiuoti čia. To jie dar tikrai nematė”.
Lėkti reikėjo atsakingai, nes finišas reiškia čempiono vardą. Ir mums tai pavyko!
Nuoširdžiai sveikinu sėkmingai finišavusius kolegas ir užjaučiu ekipažus, kuriems varžybos nebuvo tokios sėkmingos!
Rezultatas: 1-oji vieta grupėje ir 2-oji vieta absoliučiai. Nors tai buvo tik ketvirtos iš šešių čempionato varžybų, šis etapas mums užtikrino Lietuvos čempiono vardą 2012 metams!!!
Sezono pradžioje kelti tikslai pasiteisino. Tikrai nesitikėjome, kad tai pavyks padaryti taip greitai! Kai 2010 startavome kartu su Renatu nusistatėme sau tikslą ir kryptingai jo siekėme. Renato indėlis į mūsų ekipažą tiesiog neįkainojamas. Taip pat, kelyje mus lydėjo ir daug žmonių: treneris Jonas Dereškevičius, tėtis Valdas, šeima, draugai ir ištikimi ralio sirgaliai. Ačiū visiems!!!
Nekantriai laukiu sekančio ralio! Iki pasimatymo! :)
Šaltinis:
www.domas.lt
Saulės ralio akimirkos
Foto: Remigijus Lapinskas
Daugiau foto
čia.

REKLAMA
REKLAMAAutobilis.lt
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų