REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS



2010 metų Liepos 3 dieną pasibaigus trečiam Fast Lap'o etapui Estijoje Parnu trasoje, parsivežėme ne tik krūvą įspūdžių ir nuotraukų, bet ir pakalbinome organizatorius, kurie papasakojo apie įdomiausius nutikimus varžybų metu. Taigi keli G atsakymai.
Tai ar pasisekė desantas į Estiją?
Manau galime drąsiai dėti riebų pliusą ties Estijos etapu vien dėl dalyvių satisfakcijos, kurią jie patyrė nepažintuose lenktynių kloduose kiek toliau už tėvynės. Iš dalyvio pusės - vargu ar prisiverstum važiuoti į svečią trasą, jei nebūtų papildomos iniciatyvos iš pašalies.
Gražią kovą parodė vilnietis Jonas Poškus (Mitsubishi EVO VIII) ir šiaulietis Mantas Neverdauskas (Honda Civic B16/B20 hibridinis variklis). Nors įskaitinių važiavimų metu Manto parodytas laikas buvo dienos geriausias, tačiau Finale akylai stebėdamas varžovo tempą greitesnis buvo Jonas. Jonas radijo ryšiu gaudavo visą reikiamą informaciją apie konkurentų laikus ir tokiu būdu neatidėliotinai reaguodavo juos gerinant. Manto Neverdausko greičių dėžės gedimas taip pat nepadėjo kovojant dėl pergalės, kuri jam ir čia buvo ranka pasiekiama. Gražu buvo stebėti jų kovos strategiją.
Trečią vietą pirmą kartą savo "Fast Lap" karjeroje iškovojo Pranas Sasnauskas (Honda Civic B18C1 varikliu). Geriausiai pasirodę vietiniai estai su BMW 325 automobiliais užėmė atitinkamai 4 ir 7 vietas.


Kokie didžiausi iššūkiai buvo, su kuriais susidūrė lenktynininkai?
Didžiausias iššūkis, kurį dalyviai mini, buvo padangų perkaitimas ir dėvėjimasis. Parnu trasa yra abrazyvaus paviršiaus - sukibimas čia didesnis, tačiau ir imlesnis padangoms. Tvyrojo ganėtinai karšti ir saulėti orai, todėl optimaliu režimu semi-slick tipo padangomis pavykdavo apsukti tik pirmųjų keletą ratų, vėliau jos buvo linkusios perkaisti. Kai kuriems dalyviams naujos padangos susidėvėjo jau per pirmą važiavimą - kalta atitinkamų padangų kokybė.
Iššūkis buvo ir atrasti tą idealią trajektoriją tarp vienas po kito sekančių posūkių, kuriais nepasižymi kitos - mūsų lankomos Lietuvos ir Latvijos trasos.
Taip pat apsukrumo išbandymas buvo ir suspėti susiremontuoti automobilį po penktadienio treniruočių. Jonui Poškui ir Kiril Ososov buvo iškilusi grėsmė nestartuoti lenktynėse: Jonui trūko "downpipe", Kirilo CRX pradėjo leisti pusašio - greičių dėžės tarpinė. Tačiau dėka vietinių meistrų ir link trasos keliaujančių sirgalių su detalėmis viskas puikiai buvo išspręsta.
Ar daug buvo „netekčių“? Incidentų ir automobilių gedimų?
Didžiausias ir įspūdingiausias incidentas kilo Finalo metu, kuomet Dainius Kablys itin greitame posūkyje 170 km/h greičiu truputi išleido automobilio galą ant žolės, ko pasekoje jo BMW M3 užsuko ir "spjovė" į trasos vidų. Kaip pats Dainius sakė, tuo momentu net nespėjo sureaguoti ir jau tikėjosi smūgio, kuris, jeigu Darius būtų važiavęs "Bikernieki" ar "Nemuno Žiedo" trasose, neabejojame būtų buvęs. Tačiau Parnu pateisino savo kaip saugios trasos vardą ir BMW pračiuožusi pieva pakibo ant jos viduryje esančios pelkytės mažo šlaito. Taip mums buvo padovanotas įspūdingas renginys su stulpu smėlio, žolių ir dulkių debesim (įvykio fotosesija jau šią savaitę automane).
Labiausiai nepasisekė Pauliui Natalevičiui - eilinį kartą neatlaikė jo į Honda Civic įdėtas Integros variklis. Kęstutis Grigaliūnas su Rover 800 buvo tas nelaimėlis, kuriam naujos padangos susidėvėjo jau per pirmą važiavimą. Padangos problema kamavo ir Simą Bilevičių bei Pavelą Gulbinovičių, kurie dalinasi Honda Civic automobiliu. Vienas iš jų užvažiavo ant esto Eiki Lill BMW 325 priekinio bamperio aerodinaminio elemento nuolaužos ir supjaustę naują semi-slick padangą. Gediminui Zabotkui (Honda Civic B16/B20) lenktynių įkarštyje nukrito duslintuvas. Po remonto, jis lenktynes tęsė. Užtat lenktynių po išlėkimo iš trasos nebetęsė estas Konstantin Vedennikov - jis sulankstė savo BMW M5 dugną ir pakabos elementus.


Kodėl pradžioje pirmavęs Viper vėliau iškrito iš kovos dėl nugalėtojo vardo?
Ponas Roul Liidemann iš tiesų žavėjo mus visus tiek savuoju Dodge Viper ACR tiek savo sugebėjimais jį sutramdyti. Tiesa, tai trečiasis jo šeimoje esantis Viper. Kukliausią vairuoja jo žmona, dabartiniu jis važinėjasi Nordshleife trasoje (be kita ko, specialiai Fast Lap'ui parsigabeno iš Vokietijos), o trečiąjį, vystantį 1400 arklio galias, jis naudoja drago varžybose.
Roul buvo daugiau nei sekunde greitesnis už artimiausią konkurentą, tačiau jis naudojo slick tipo padangas. Pagal "Fast Lap" reglamentą automobiliai su slick tipo padangomis priskiriami Open klasei, kuri (dėl akivaizdaus padangų pranašumo) Finale nesivaržo.
Kiek minėjo Jonas Poškus, dieną prieš tai treniravęsis su slick tipo padangomis, būtent jos šioje trasoje suteikia labai didelį pranašumą.


Ar ateityje dar norėtumėte grįžti į šią trasą?
Organizuojant etapą Estijoje susipažinome su geranoriškai nusiteikusiais trasos šeimininkais ir kitais žmonėmis. Jie nuoširdžiai padėjo, konsultavo, taikė lanksčius įkainius ir kartu su mumis stengėsi, kad "Fast Lap" vyktų Estijoje. Tai buvo bene mažiausiai streso pareikalavęs etapas. Kaip organizatoriai balsuojame vienbalsiai taip. Dėl dalyvių, reikia įsiklausyti į jų nuomones: absoliuti dauguma gyrė, kiti irgi gyrė, bet prioritetus atiduoda kitom trasom.
Kaip bebūtų, fakto, kad išvyka į kitas trasas yra neabejotinai naudinga, tikrai niekas nepaneigs.
Dėkojame Giedriui už išsamius atsakymus ir puikų renginį.



2010 metų Liepos 3 dieną pasibaigus trečiam Fast Lap'o etapui Estijoje Parnu trasoje, parsivežėme ne tik krūvą įspūdžių ir nuotraukų, bet ir pakalbinome organizatorius, kurie papasakojo apie įdomiausius nutikimus varžybų metu. Taigi keli G atsakymai.
Tai ar pasisekė desantas į Estiją?
Manau galime drąsiai dėti riebų pliusą ties Estijos etapu vien dėl dalyvių satisfakcijos, kurią jie patyrė nepažintuose lenktynių kloduose kiek toliau už tėvynės. Iš dalyvio pusės - vargu ar prisiverstum važiuoti į svečią trasą, jei nebūtų papildomos iniciatyvos iš pašalies.
Gražią kovą parodė vilnietis Jonas Poškus (Mitsubishi EVO VIII) ir šiaulietis Mantas Neverdauskas (Honda Civic B16/B20 hibridinis variklis). Nors įskaitinių važiavimų metu Manto parodytas laikas buvo dienos geriausias, tačiau Finale akylai stebėdamas varžovo tempą greitesnis buvo Jonas. Jonas radijo ryšiu gaudavo visą reikiamą informaciją apie konkurentų laikus ir tokiu būdu neatidėliotinai reaguodavo juos gerinant. Manto Neverdausko greičių dėžės gedimas taip pat nepadėjo kovojant dėl pergalės, kuri jam ir čia buvo ranka pasiekiama. Gražu buvo stebėti jų kovos strategiją.
Trečią vietą pirmą kartą savo "Fast Lap" karjeroje iškovojo Pranas Sasnauskas (Honda Civic B18C1 varikliu). Geriausiai pasirodę vietiniai estai su BMW 325 automobiliais užėmė atitinkamai 4 ir 7 vietas.


Kokie didžiausi iššūkiai buvo, su kuriais susidūrė lenktynininkai?
Didžiausias iššūkis, kurį dalyviai mini, buvo padangų perkaitimas ir dėvėjimasis. Parnu trasa yra abrazyvaus paviršiaus - sukibimas čia didesnis, tačiau ir imlesnis padangoms. Tvyrojo ganėtinai karšti ir saulėti orai, todėl optimaliu režimu semi-slick tipo padangomis pavykdavo apsukti tik pirmųjų keletą ratų, vėliau jos buvo linkusios perkaisti. Kai kuriems dalyviams naujos padangos susidėvėjo jau per pirmą važiavimą - kalta atitinkamų padangų kokybė.
Iššūkis buvo ir atrasti tą idealią trajektoriją tarp vienas po kito sekančių posūkių, kuriais nepasižymi kitos - mūsų lankomos Lietuvos ir Latvijos trasos.
Taip pat apsukrumo išbandymas buvo ir suspėti susiremontuoti automobilį po penktadienio treniruočių. Jonui Poškui ir Kiril Ososov buvo iškilusi grėsmė nestartuoti lenktynėse: Jonui trūko "downpipe", Kirilo CRX pradėjo leisti pusašio - greičių dėžės tarpinė. Tačiau dėka vietinių meistrų ir link trasos keliaujančių sirgalių su detalėmis viskas puikiai buvo išspręsta.
Ar daug buvo „netekčių“? Incidentų ir automobilių gedimų?
Didžiausias ir įspūdingiausias incidentas kilo Finalo metu, kuomet Dainius Kablys itin greitame posūkyje 170 km/h greičiu truputi išleido automobilio galą ant žolės, ko pasekoje jo BMW M3 užsuko ir "spjovė" į trasos vidų. Kaip pats Dainius sakė, tuo momentu net nespėjo sureaguoti ir jau tikėjosi smūgio, kuris, jeigu Darius būtų važiavęs "Bikernieki" ar "Nemuno Žiedo" trasose, neabejojame būtų buvęs. Tačiau Parnu pateisino savo kaip saugios trasos vardą ir BMW pračiuožusi pieva pakibo ant jos viduryje esančios pelkytės mažo šlaito. Taip mums buvo padovanotas įspūdingas renginys su stulpu smėlio, žolių ir dulkių debesim (įvykio fotosesija jau šią savaitę automane).
Labiausiai nepasisekė Pauliui Natalevičiui - eilinį kartą neatlaikė jo į Honda Civic įdėtas Integros variklis. Kęstutis Grigaliūnas su Rover 800 buvo tas nelaimėlis, kuriam naujos padangos susidėvėjo jau per pirmą važiavimą. Padangos problema kamavo ir Simą Bilevičių bei Pavelą Gulbinovičių, kurie dalinasi Honda Civic automobiliu. Vienas iš jų užvažiavo ant esto Eiki Lill BMW 325 priekinio bamperio aerodinaminio elemento nuolaužos ir supjaustę naują semi-slick padangą. Gediminui Zabotkui (Honda Civic B16/B20) lenktynių įkarštyje nukrito duslintuvas. Po remonto, jis lenktynes tęsė. Užtat lenktynių po išlėkimo iš trasos nebetęsė estas Konstantin Vedennikov - jis sulankstė savo BMW M5 dugną ir pakabos elementus.


Kodėl pradžioje pirmavęs Viper vėliau iškrito iš kovos dėl nugalėtojo vardo?
Ponas Roul Liidemann iš tiesų žavėjo mus visus tiek savuoju Dodge Viper ACR tiek savo sugebėjimais jį sutramdyti. Tiesa, tai trečiasis jo šeimoje esantis Viper. Kukliausią vairuoja jo žmona, dabartiniu jis važinėjasi Nordshleife trasoje (be kita ko, specialiai Fast Lap'ui parsigabeno iš Vokietijos), o trečiąjį, vystantį 1400 arklio galias, jis naudoja drago varžybose.
Roul buvo daugiau nei sekunde greitesnis už artimiausią konkurentą, tačiau jis naudojo slick tipo padangas. Pagal "Fast Lap" reglamentą automobiliai su slick tipo padangomis priskiriami Open klasei, kuri (dėl akivaizdaus padangų pranašumo) Finale nesivaržo.
Kiek minėjo Jonas Poškus, dieną prieš tai treniravęsis su slick tipo padangomis, būtent jos šioje trasoje suteikia labai didelį pranašumą.


Ar ateityje dar norėtumėte grįžti į šią trasą?
Organizuojant etapą Estijoje susipažinome su geranoriškai nusiteikusiais trasos šeimininkais ir kitais žmonėmis. Jie nuoširdžiai padėjo, konsultavo, taikė lanksčius įkainius ir kartu su mumis stengėsi, kad "Fast Lap" vyktų Estijoje. Tai buvo bene mažiausiai streso pareikalavęs etapas. Kaip organizatoriai balsuojame vienbalsiai taip. Dėl dalyvių, reikia įsiklausyti į jų nuomones: absoliuti dauguma gyrė, kiti irgi gyrė, bet prioritetus atiduoda kitom trasom.
Kaip bebūtų, fakto, kad išvyka į kitas trasas yra neabejotinai naudinga, tikrai niekas nepaneigs.
Dėkojame Giedriui už išsamius atsakymus ir puikų renginį.

REKLAMA
REKLAMAAutobilis.lt
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų