REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kiekvieną kartą, kuomet prasideda diskusija apie „Volvo“ automobilius, visuomet atsiranda bent vienas pašnekovas, kuris pabrėžia švedų markės požiūrį į automobilių saugumą. Nors gamintojas visuomet akcentuodavo saugumą, Švedijoje įsikūręs automobilių kūrėjas turėjo ir dar vieną silpnybę – autosportą.
„Volvo“ kaip ir daugelis automobilių gamintojų Europoje, klestėti pradėjo pasibaigus antrajam pasauliniam karui. Susitvarkę savo kiemą ir pajautę augančios ekonomikos padarinius, 1959 metais „Volvo“ atidarė automobilių sporto padalinį, kuris turėjo visiems aiškią misiją.
Automobilių sporto naujokai visam pasauliui pademonstravo, jog turi žinių ir įgūdžių tam, jog galėtų užkariauti autosporto areną. Iš pradžių švedams sekėsi vidutiniškai, tačiau pirmoji pergalė tarptautinėje arenoje buvo nuskinta 1965 metais, kuomet „Volvo PV544“ legendinį „Safario ralį“ baigė pirmoje pozicijoje.

Kiekvieną kartą, kuomet prasideda diskusija apie „Volvo“ automobilius, visuomet atsiranda bent vienas pašnekovas, kuris pabrėžia švedų markės požiūrį į automobilių saugumą. Nors gamintojas visuomet akcentuodavo saugumą, Švedijoje įsikūręs automobilių kūrėjas turėjo ir dar vieną silpnybę – autosportą.
„Volvo“ kaip ir daugelis automobilių gamintojų Europoje, klestėti pradėjo pasibaigus antrajam pasauliniam karui. Susitvarkę savo kiemą ir pajautę augančios ekonomikos padarinius, 1959 metais „Volvo“ atidarė automobilių sporto padalinį, kuris turėjo visiems aiškią misiją.
Automobilių sporto naujokai visam pasauliui pademonstravo, jog turi žinių ir įgūdžių tam, jog galėtų užkariauti autosporto areną. Iš pradžių švedams sekėsi vidutiniškai, tačiau pirmoji pergalė tarptautinėje arenoje buvo nuskinta 1965 metais, kuomet „Volvo PV544“ legendinį „Safario ralį“ baigė pirmoje pozicijoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Volvo PV544


Tiesiai į dešimtuką
Didžiausios sėkmės „Volvo“ sulaukė „ETCC“ pirmenybėse, naudodami legendinį „Volvo 240 Turbo“. 1984 metais, švediškus automobilius gaminančios kompanijos vadovai nusprendė įkelti koją į automobilių sporto areną, o tiksliau „Group A“ čempionatą.
„Group A“ čempionatas buvo atviras visiems gamintojams, nepriklausomai nuo jų pasiekimų. Jie tik turėjo padaryti vieną dalyką. Sukūrę lenktynėms paruoštą bolidą, jie privalėjo pagaminti bent jau 500 identiškų vienetų bendro naudojimo keliams.
Kadangi lenktynėms paruošti automobiliai privalėjo turėti nemažai įvairiausių komponentų iš standartinio modelio, nenuostabu, jog dalyvavimas šiuose čempionatuose buvo įkandamas net ir mažesniems gamintojams.

REKLAMA

DLEDMV-Volvo-240-ETCC-Heico-004


„Group A“ čempionatas buvo suskirstytas į tris klases :
„Division 3“ - automobiliai su varikliais, kurių darbinis tūris buvo didesnis nei 2.5 litro.
„Division 2“ - automobiliai su varikliais, kurių darbinis tūris buvo nuo 1.6 iki 2.5 litro.
„Division 1“ - automobiliai su varikliais, kurių darbinis tūris buvo mažesnis nei 1.6 litro.
„Volvo 240 Turbo“ buvo sukurtas dalyvauti „Division 3“ klasėje, nepaisant, jog galinius automobilio ratus suko 2.1 litro benzininis variklis. Kodėl? Viskas dėl turbokompresoriaus.
Pasižiūrėjus į „Volvo“ konkurentus, susidaro įspūdis, jog švediškas briedis pateko į tikrą mėsmalę. „BMW 635 CSi“, „Jaguar XJ-S“ ir „Rover 3500“ turėjo galingesnius, didesnio tūrio benzininius variklius, tačiau visi iki vieno turėjo ne turbo-benzininius, bet atmosfernius agregatus.

REKLAMA
REKLAMA

Volvo 240 Turbo


Pirmą kartą į lenktynių trasą „Volvo 240 Turbo“ išvažiavo 1982 metais. Tačiau tai buvo ne pilnavertis „Group A“ bolidas, bet „Volvo 240 Cup“ modelis. „Group A“ varžyboms paruoštas automobilis buvo pristatytas tik po vienerių metų.
Lenktynėms ir bendro naudojimo keliams skirtos versijos turėjo žymiai daugiau skirtumų negu tarptautinė automobilių sporto federacija reikalavo. Jeigu „Volvo 240 Turbo Evolution“ modeliai skirti bendro naudojimo keliams turėjo 157 arklio galias išvystantį motorą, tai lenktynėms paruošti bolidai turėjo žymiai galingesnius motorus.
Pirmosios „Volvo 240 Turbo“ versijos turėjo maždaug 250 arklio galių išsukantį agregatą. Tačiau po to, kai švedai sumontavo didesnį tarpinį suslėgto oro aušintuvą, „Garrett“ turbiną pučiančia 1.5 baro, varžyboms parengti motorai išvystydavo maždaug 380 arklio galių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Volvo 240 Turbo (1)


Metams bėgant, „Volvo“ savo bolidus tobulindavo ir stengdavosi neatsilikti nuo savo konkurentų. Viena išskirtiniausių „Volvo 240 Turbo“ savybių - stabilumo kontrolė.
Nors ši sistema turėjo būti montuojama į 1986 metų sezonui paruoštus bolidus, tačiau po įvairių bandymų buvo nuspręsta šios minties atsisakyti. Pagrindinė priežastis - nestabilus sistemos veikimas.
1986 metų sezonas buvo paskutinis ne tik „Volvo 240 Turbo“ bolidams, bet ir gamyklinei „Volvo“ komandai, kuri pasibaigus sezonui uždarė „Volvo Motorsport“ departamento duris.
Bendradarbiavimas su kitais
„Volvo“ vadovybei nusprendus sustabdyti „Volvo Motorsport“ divizijos veiklą, švediškų automobilių gamintojas tikrai nedemonstravo noro pasitraukti iš autosporto arenos. Tad vietoj to, kad ramiai sėdėtų ir kauptų kapitalą, „Volvo“ pradėjo ieškoti partnerių, kurie pagelbėtų reikiamu metu.

REKLAMA

Volvo 850 BTCC


1990-ųjų pradžioje „Volvo“ sukirto rankomis su „Tom Walkinshaw Racing“ komanda, kuri į lenktynių trasa išleido daugybės ovacijų sulaukusį „Volvo 850“ universalą. Kol „Volvo“ vadovai išrašinėdavo čekius, anksčiau paminėtos komandos atstovai rūpinosi „Volvo“ pasirodymu autosporto arenoje.
„Volvo 850“ universalas nebuvo vienas iš tų bolidų, kuris pasižymėdavo kvapą gniaužiančiu greičiu. Trečia ir penkta vietos buvo aukščiausios pozicijos kurias sugebėjo iškovoti „Volvo 850“ universalas. Situacija ženkliai pagerėjo 1995 metais, kuomet „850“ universalą pakeitė sedanas. 1995 metų sezone „Volvo“ į savo sąskaitą įsirašė šešias pergales, o 1996 metais – penkias pergales, ir tik vieną pergalę 1997 metų sezone.

REKLAMA


Nauji partneriai

Glaudus „Volvo“ bendradarbiavimas su kitomis autosporto komandomis leido sukurti ne vieną įspūdingą bolidą, kurio paslaugomis buvo naudojamasi skirtinguose pasaulio kampeliuose. Kuomet „Volvo“ bendradarbiavo su „Tom Walkinshaw Racing“ komandos atstovais, būtent jų sukurtais automobiliais naudojosi ir kitos privačios ekipos. Viena iš jų – „Flash Engineering“, kuri dabar žinoma kaip „Polestar“.
„Flash Engineering“ nuolatos akcentavo, jog nori naudoti „Volvo“ markės bolidus arba jų pagrindu kurti lenktynines mašinas. Nuo pat pirmųjų dienų „Flash Engineering“ naudojo „Tom Walkinshaw Racing“ produktus Švedijos žiedinių lenktynių čempionate. Iš pradžių tai buvo „Volvo 850“, vėliau „Volvo S40“, kol galiausiai persėdo į savo gamybos „Volvo S60 S2000“ 2003 metais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Volvo S40 STCC


„Flash Engineering“ su „Volvo“ pradėjo flirtuoti nuo pat pirmųjų dienų, tačiau pirmasis ir svaiginantis pasimatymas įvyko  „Flash Engineering“ pateko į naujų šeimininkų rankas ir persivadino į „Polestar“. Nuo tos akimirkos naujieji šeimininkai nepaliko „Volvo“ vadovų ramybėje, nuolatos siūlė savo pagalbą tobulinant bendro naudojimo keliams skirtus modelius ir nuolatos populiarino „Volvo“ vardą autosporto arenoje.
Natūralu, jog „Polestar“ aktyvumas sužavėjo ne vieną tuometinį „Volvo“ valdybos narį. Palaipsniui, automobilių gamintojas vis dažniau prašydavo „Polestar“ specialistų pagalbos, kol galiausiai 2009 metais buvo paskelbta, jog „Polestar“ tampa oficialiais „Volvo“ partneriais.
„Volvo“ ir „Polestar“ partnerystė iš pradžių apsiribojo tik lengvųjų automobilių tobulinimu. Pavyzdžiui, pagelbėdavo surasti optimalų pakabos balansą, sukurdavo variklių valdymo programas. Kol „Volvo“ klientai džiaugėsi efektyviau veikiančiais motorais ar aštriau valdomais automobiliais, naujieji „Volvo“ draugai plušėjo prie sportiškų markės modelių: „C30 Polestar“ ir „S60 Polestar“. Pavyzdžiui, kompaktiškas „C30 Polestar“ turėjo 5 cilindrų darbinio tūrio variklį, gebantį išvysti net 405 AG, automobilis varomas visais 4 ratais.

REKLAMA




Šie ir kiti „Polestar“ bandymai praplėsti „Volvo“ modelių gamą baigėsi... ne taip kaip norėjo kiekvienas automanas. „Volvo“ paėmė „Polestar“ sukurtą receptą ir jį kardinaliai pakeitė. „C30 Polestar“ mažai kuo skyrėsi nuo „C30 T5“ versijos, o „
S60 Polestar“ ne iš tolo nebuvo tokia beprotiška kaip kad ankstyvoji koncepcija. Nepaisant to, abiejų kompanijų bendradarbiavimas įgavo dar didesnį pagreitį.
2015 metais „Polestar“ tapo nauju „Volvo“ šeimos nariu ir nauja divizija, kuriai buvo patikėta rūpintis sportiškesniais „Volvo“ automobiliais. Ironiška, tačiau su šia užduotimi „Polestar“ tvarkėsi pakankamai trumpai – vos dvejus metus. 2017 metais „Polestar“ paskelbė tapsianti atskira ir nepriklausoma marke, kuri specializuosis elektra varomų automobilių gamyba.
Šiais metais vykusioje Ženevos automobilių parodoje debiutavo „Polestar 1“ – pirmasis naujai iškeptos markės kūrinys, kurio oficialus pristatymas įvyko dar praėjusiais metais.
„Polestar“ nuo pat pirmųjų dienų sakė, jog sieks gaminti tik elektra varomas mašinas, tačiau dėl tam tikrų priežasčių, pirmasis serijinei gamybai paruoštas „Polestar 1“ turi hibridinę jėgainę, galinčią išvystyti 600 arklio galių ir net 1000 Nm sukimo momentą. Skamba įspūdingai, ar ne?

REKLAMA

Polestar 1


Hibridinę jėgainę sudaro 2 litrų, keturių cilindrų benzininis ir du elektros motorai, kurie buvo sumontuoti ant galinės automobilio ašies. Būtent jie sukuria didžiąją dalį milžiniško sukimo momento tą pačią akimirką, kuomet vairuotojas paspaudžia akceleratoriaus pedalą.
Kompanijos atstovai teigia, jog „Polestar 1“ naudodamas tik elektros energiją galės nuvažiuoti iki maždaug 150 kilometrų ilgio distanciją.
Parodos metu „Polestar“ atskleidė, jog automobilį bus galima ir tradiciniu būdu. Iš pradžių pirmenybė bus suteikiama tiems, kas naudosis „Care by Volvo“ paslaugomis. Užsisakę šią paslaugą, potencialūs „Polestar 1“ klientai mokės mėnesinį mokestį, o ne visą sumą iškart.
Tuo tarpu tradiciniu būdu norintys įsigyti „Polestar 1“, iškart privalės paruošti 130 000 eurų siekiančią sumą.
Gamintojas teigia, jog bus pagaminta maždaug 500 šio modelio vienetų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Volvo S60 Polestar


„Volvo“ ir automobilių sportas
Oficialiai „Volvo“ dalyvauja tik dvejuose čempionatuose: „WTCC“ ir Švedijos „GT“ pirmenybėse. Tiek vienoje, tiek kitoje disciplinoje švedams sekasi puikiai. Praėjusiais metais „Volvo“ tapo „WTCC“ pirmenybių čempione, o „Swedish GT“ varžybose švedams pavyko iškovoti sidabro medalį.

REKLAMAAutobilis.lt
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų