REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Praėjusio amžiaus pirmoji pusė buvo tiesiog didinga, kai kalba eina apie automobilių sportą. Tarp visų pavojingų lenktynių, kurių nugalėtojai tapdavo tikrų tikriausiais didvyriais, labiausiai išsiskiria greitos ir vaizdingos „Mille Miglia“.
„Mille Miglia“ – tai nuo 1927 iki 1957 metų dvidešimt keturis kartus surengtos ilgų nuotolių lenktynės, kurios nusidriekia vaizdingais, sujungiančiais Brešos ir Romos miestus bei nusidriekiančiais įspūdingais pajūrio, vingiuotais kalnų ir tiesiais lygumų keliais. Šių varžybų idėjiniais autoriais laikomi du jauni Brešos miesto gyventojai, kurie protestuodami prieš Italijos Gran Prix varžybų perkėlimą į Monzą, nusprendė sukurti savas lenktynes. Kadangi trasos ilgis buvo 1500 kilometrų, kas romėniškomis myliomis yra lygiai tūkstantis, tai nulėmė varžybų pavadinimą – „vienas tūkstantis mylių“.
mille-miglia-3
Pirmosios lenktynės startavo Brešoje 1927 metų kovo 26 dieną, kai prie starto linijos susirinko 77 dalyviai. Tuomet nebuvo jokių suskirstymų į klases ar kitokių apribojimų. Po dvidešimt vienos valandos pirmasis finišo liniją kirto Giuseppe Morandis, vairuodamas „OM“ automobilį. Tuomet paskaičiuotas vidutinis greitis parodė šio didvyrio pramuštgalviškumą. Jis visą distanciją įveikė 77km/h vidutiniu greičiu. Tai atrodo išties stulbinančiai, kai prisimeni, jog tai vyko prieš 86 metus.
Morandžio pergalė buvo akstinas lenktynėse sudalyvauti rimtiems bolidams ir bėgant metams pergales skynė tokie įsiminti automobiliai, kaip : „Alfa Romeo 6 ir 8C“, „Mercedes-Benz SSK“ ir keletas „Ferrari“. Taip pat ant nugalėtojų pakylos lipo tokios pavardės, kaip : Moss, Fangio, Caracciola, Ascari ir Nuvolari. Būtent pastarasis „Mille Miglia“ išplėšė pačią įsimintiniausią pergalę. 1930 metų lenktynių pabaigoje, kuomet finišas matėsi prieš akis, paryčiais rūke kovojantys Nuvolari ir Varzi pastoviai keitėsi lyderio pozicijomis, o paskutiniojoje tiesiojoje lenktynių herojus poros metrų persvara išplėšė pergalę.
Tarp įsimintinų lenktynių reikia paminėti 1955 metų varžybas, kuriose triumfavo „Mercedes-Benz 300 SLR“, už kurio vairo sėdėjo legendinis Stirling Moss su šturmanu Denisu Jenkinsonu. Šturmanui dirbo tikrą juodą darbą – vyrutis turėjo nepasimesti tarp gausybės nuorodų, kurios buvo užrašytos ant šešių metrų ilgio popieriaus lapo. Šis dviejų narsių vyrų tandemas tapo rekordininkais, visą trasos ilgį įveikdami vos per dešimt valandų. Vidutinis ekipažo greitis siekė 156 km/h – nesuvokiama, įvertinus jog dalis distancijos ėjo per akmenimis grįstus kelius, o „Mercedes“ vairas buvo medinis.

mille-miglia-8
Bet ne viskas „Mille Miglia“ ralyje buvo rožėmis klota. Visų pirma, nereikia pamiršti, jog šios lenktynės vykdavo bendro naudojimo keliais, praktiškai neužtikrinant dalyvių ir aplinkinių saugumo, todėl skaudžios nelaimės buvo neišvengiamos. Per trisdešimt varžybų gyvavimo metų, trasos maršruto išdėstymas praktiškai nesikeitė, o juose lekiančių bolidų greitis išaugo dvigubai – visa tai tik prašėsi bėdos, kurios sulaukta 1957 metų ralyje. „Ferrari“ ekipažas Alfonsas de Portagas ir Edmundas Nelsonas patyrė didžiulę avariją, su savimi anapilin nusinešdamas dar devynis žiūrovus. Negana to, tą pačią dieną žuvo ir Josephas Gottgensas, kuris vairavo „Triumph TR3“. Šios žūtys buvo paskutiniai viniai į „Mille Miglia“ karstą, o per trisdešimtmetį šios pavojingos lenktynės nusinešė 56 gyvybes.
Velnioniškai greitas ralis pasibaigė, tačiau jau kitąmet, 1958-aisiais, jis atgimė nauju formatu, kurio dalyvius pažabojo griežtos taisyklės.

Praėjusio amžiaus pirmoji pusė buvo tiesiog didinga, kai kalba eina apie automobilių sportą. Tarp visų pavojingų lenktynių, kurių nugalėtojai tapdavo tikrų tikriausiais didvyriais, labiausiai išsiskiria greitos ir vaizdingos „Mille Miglia“.
„Mille Miglia“ – tai nuo 1927 iki 1957 metų dvidešimt keturis kartus surengtos ilgų nuotolių lenktynės, kurios nusidriekia vaizdingais, sujungiančiais Brešos ir Romos miestus bei nusidriekiančiais įspūdingais pajūrio, vingiuotais kalnų ir tiesiais lygumų keliais. Šių varžybų idėjiniais autoriais laikomi du jauni Brešos miesto gyventojai, kurie protestuodami prieš Italijos Gran Prix varžybų perkėlimą į Monzą, nusprendė sukurti savas lenktynes. Kadangi trasos ilgis buvo 1500 kilometrų, kas romėniškomis myliomis yra lygiai tūkstantis, tai nulėmė varžybų pavadinimą – „vienas tūkstantis mylių“.
mille-miglia-3
Pirmosios lenktynės startavo Brešoje 1927 metų kovo 26 dieną, kai prie starto linijos susirinko 77 dalyviai. Tuomet nebuvo jokių suskirstymų į klases ar kitokių apribojimų. Po dvidešimt vienos valandos pirmasis finišo liniją kirto Giuseppe Morandis, vairuodamas „OM“ automobilį. Tuomet paskaičiuotas vidutinis greitis parodė šio didvyrio pramuštgalviškumą. Jis visą distanciją įveikė 77km/h vidutiniu greičiu. Tai atrodo išties stulbinančiai, kai prisimeni, jog tai vyko prieš 86 metus.
Morandžio pergalė buvo akstinas lenktynėse sudalyvauti rimtiems bolidams ir bėgant metams pergales skynė tokie įsiminti automobiliai, kaip : „Alfa Romeo 6 ir 8C“, „Mercedes-Benz SSK“ ir keletas „Ferrari“. Taip pat ant nugalėtojų pakylos lipo tokios pavardės, kaip : Moss, Fangio, Caracciola, Ascari ir Nuvolari. Būtent pastarasis „Mille Miglia“ išplėšė pačią įsimintiniausią pergalę. 1930 metų lenktynių pabaigoje, kuomet finišas matėsi prieš akis, paryčiais rūke kovojantys Nuvolari ir Varzi pastoviai keitėsi lyderio pozicijomis, o paskutiniojoje tiesiojoje lenktynių herojus poros metrų persvara išplėšė pergalę.
Tarp įsimintinų lenktynių reikia paminėti 1955 metų varžybas, kuriose triumfavo „Mercedes-Benz 300 SLR“, už kurio vairo sėdėjo legendinis Stirling Moss su šturmanu Denisu Jenkinsonu. Šturmanui dirbo tikrą juodą darbą – vyrutis turėjo nepasimesti tarp gausybės nuorodų, kurios buvo užrašytos ant šešių metrų ilgio popieriaus lapo. Šis dviejų narsių vyrų tandemas tapo rekordininkais, visą trasos ilgį įveikdami vos per dešimt valandų. Vidutinis ekipažo greitis siekė 156 km/h – nesuvokiama, įvertinus jog dalis distancijos ėjo per akmenimis grįstus kelius, o „Mercedes“ vairas buvo medinis.

mille-miglia-8
Bet ne viskas „Mille Miglia“ ralyje buvo rožėmis klota. Visų pirma, nereikia pamiršti, jog šios lenktynės vykdavo bendro naudojimo keliais, praktiškai neužtikrinant dalyvių ir aplinkinių saugumo, todėl skaudžios nelaimės buvo neišvengiamos. Per trisdešimt varžybų gyvavimo metų, trasos maršruto išdėstymas praktiškai nesikeitė, o juose lekiančių bolidų greitis išaugo dvigubai – visa tai tik prašėsi bėdos, kurios sulaukta 1957 metų ralyje. „Ferrari“ ekipažas Alfonsas de Portagas ir Edmundas Nelsonas patyrė didžiulę avariją, su savimi anapilin nusinešdamas dar devynis žiūrovus. Negana to, tą pačią dieną žuvo ir Josephas Gottgensas, kuris vairavo „Triumph TR3“. Šios žūtys buvo paskutiniai viniai į „Mille Miglia“ karstą, o per trisdešimtmetį šios pavojingos lenktynės nusinešė 56 gyvybes.
Velnioniškai greitas ralis pasibaigė, tačiau jau kitąmet, 1958-aisiais, jis atgimė nauju formatu, kurio dalyvius pažabojo griežtos taisyklės.

REKLAMA
REKLAMAAutobilis.lt
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų