REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Tai – tik transporto priemonė“ – frazė, kurios niekada neišgirsi iš automobilių entuziasto lūpų. Visi automanai sutiks, jog daugeliui tik transporto priemonės paskirtį atliekantys automobiliai mums turi žymiai didesnę reikšmę. Reikšmę, kurią stengiamės atskleisti kiekvienoje istorijoje apie konkretų automaną ir automobilį.
Tarp begalinių diskusijų, kuriose be elementarių argumentų bandoma ant pjedestalo užkelti vieną ar kitą markę, automobilių entuziastai į tokias diskusijas nesivelia. Vietoj to, kad gaištų laiką beprasmiškose diskusijose, jie keliauja į garažą ir jame laisvą akimirką praleidžia prie savo mylimo automobilio. Tokiu būdu automanai nervų ląstelių sunaikinimą perleidžia esamiems arba būsimiems vaikams ir susikoncentruoja tik į tai kas svarbiausia.
Tad turėdami progą, susikoncentruokime ir mes. Į ką? Į šios istorijos herojų - Roką ir šiltai jam priklausančiame garaže gyvenantį „Nissan SX“, „Nissan Silvia“, „Nissan S14A“ - kaip pavadinsi, taip nepagadinsi.
Pastūmėjo tėtis
Už tam tikrą pomėgį, kuriuo dabar žavimės, turėtume dėkoti savo tėvams, kurie vienokiu ar kitokiu būdu paskatino domėtis menu, kino industrija, literatūra ar automobiliais.
Roko kelias į automanų pasaulį prasidėjo anksti - būdamas dar pakankamai mažas, vaikinas kaip šiandien prisimena, kaip savo rankose laikydavo mažus automobilių paveikslėlius, kuriuos buvo galima surasti „Turbo“ kramtomosios gumos įpakavime. Kaip ir daugelis mažųjų automanų, taip ir Rokas miniatiūrinius automobilių paveikslus nešdavosi parodyti kiemo draugams, o esant reikalui - iškeisdavo į tą, kurio savo kolekcijoje neturėdavo.
Rokas iškart priduria, jog nemažą įtaką padarė automobiliai, kurie stovėdavo kieme.
„Anuomet „Moskvičiai“ ar „Volgos“ atrodydavo kaip kosminiai laivai. Beveik kaip dabar - pamačius gatvėje bent vieną šios markės automobilį apima visiškai kitokios emocijos.“
Vis dėlto, pirmasis kabliukas į platųjį automanų pasaulį už Roko apykaklės užsikabino kai jam buvo maždaug 5 - 6 metukai. Tuomet vaikino tėtis pirmą kartą leido pasukinėti „Moskvičiaus“ vairą - didžiulį, apvalų, kuriame būtų galima įrengti mažamečio lovelę.
„Nuo šios akimirkos, nejučia, automobiliai ir automobilių lenktynės tapo mano pomėgio objektu“, - priduria Rokas.
Vairavimo mokykloje teko persiauklėti
Rokas patenka į tą automanų grupę, kurios atstovai automobilį vairuoti išmoko būdami pakankamai jauni. Iš pradžių viskas prasideda nuo pasodinimo ant kelių ir elementaraus vairo pasukiojimo, vėliau - pedalų ir pavarų svirties perjungimo procesų mokymasis ir paskutinis etapas - pilnavertis automobilio valdymas savo jėgomis važiuojant nedideliu greičiu. Panašiai atrodė ir ankstyvoji Roko vairavimo mokykla.
„Kadangi mano tėtis buvo tolimųjų reisų vairuotojas, su vairavimo ypatumais susidūriau pakankamai anksti, tad būdamas maždaug 14 metų automobilį galėjau vairuoti be didesnių sunkumų“, - priduria Rokas.
Vis dėlto, kaip pasakytų liaudės išmintis - lazda turi galus. Savamokslis vairavimas turi ne tik privalumų, bet ir trūkumų. Išmokus automobilį vairuoti pagal savo taisykles, atvykus į vairavimo mokyklą neišvengiamai atsitrenki į sieną, prie kurios instruktorius baksnoja pirštu į pedalus ar vairą ir šaukia - „Ką tu po velnių darai?“
Rokas vairavimo mokykloje šalto dušo sugebėjo išvengti. Pasikalbėjus su vairavimo instruktoriumi ir papasakojus prieš kiek metų įvyko pirmoji vaikino pažintis su automobiliu, šalia sėdėjęs instruktorius nusprendė, jog jis gali praleisti vieną kursą ir iškart keliauti į miestą.
„Į vairavimo mokyklą atėjau turėdamas savo vairavimo įpročius. Pavyzdžiui - galinis vaizdo veidrodėlis - pagrindinis, stabdymas pavaromis - ką? nesąmonė. Atėjus į vairavimo mokyklą teko atsikratyti šių taisyklių ir taikytis prie instruktoriaus, tačiau persiorientuoti labai sunku nebuvo“, - įspūdžiais apie vairavimo mokyklą dalinasi Rokas.
Nuo „Aldonos“ iki ...
Pirmasis automobilis - ypatingas. Šiam teiginiui turėtų pritarti daugelis automanų. Juk tik ką į piniginę įdėtas vairuotojo pažymėjimas sugeba suteikti neapsakomą laimę, kuri vėliau perauga į nevaldomą norą važinėtis su savo pirmuoju automobiliu.
„Tą pačią dieną, kuomet gavau vairuotojo pažymėjimą, mano rankose atsidūrė ir mano pirmojo automobilio rakteliai. Tai buvo „Opel Ascona“ su 1,6 litro dyzeliniu varikliu“.
„Prieš tai šis „Opelis“ buvo mūsų šeimos automobilis, tačiau mano tėčiui įsigijus naujesnį - dyzelinė „Aldona“ atiteko man“, - priduria Rokas.
Kaip ir priklauso su pirmuoju automobiliu - nuotykiai ir juokingi bei linksmi įvykiai lydi kiekviename žingsnyje. Ne išimtis buvo ir Roko praleistas laikas su „Aldona“.
„Su draugais leidome savaitgalį prie ežero. Puikiai leidome laiką, kai netikėtai pastebėjome, jog mūsų „Aldona“ pradėjo riedėti atbuline eiga link ežero - rankinis pavedė. Mes ją pradėjome vytis... Gerai, kad automobilio kelyje buvo nemaža duobė į kurią jis ir įriedėjo. Bandome traukti - nepavyksta, ratai ore kybo. Automobilį sugebėjome ištraukti tik su kito automobilio pagalba. Užsivedu - garsas belekoks - sportinis tiesus išmetimas, atbulinio bėgio nebėra. Tad kaip tikri didvyriai namo sugrįžome su sportine „Ascona“, - su šypsena veide šį nuotykį pasakoja Rokas.

„Tai – tik transporto priemonė“ – frazė, kurios niekada neišgirsi iš automobilių entuziasto lūpų. Visi automanai sutiks, jog daugeliui tik transporto priemonės paskirtį atliekantys automobiliai mums turi žymiai didesnę reikšmę. Reikšmę, kurią stengiamės atskleisti kiekvienoje istorijoje apie konkretų automaną ir automobilį.
Tarp begalinių diskusijų, kuriose be elementarių argumentų bandoma ant pjedestalo užkelti vieną ar kitą markę, automobilių entuziastai į tokias diskusijas nesivelia. Vietoj to, kad gaištų laiką beprasmiškose diskusijose, jie keliauja į garažą ir jame laisvą akimirką praleidžia prie savo mylimo automobilio. Tokiu būdu automanai nervų ląstelių sunaikinimą perleidžia esamiems arba būsimiems vaikams ir susikoncentruoja tik į tai kas svarbiausia.
Tad turėdami progą, susikoncentruokime ir mes. Į ką? Į šios istorijos herojų - Roką ir šiltai jam priklausančiame garaže gyvenantį „Nissan SX“, „Nissan Silvia“, „Nissan S14A“ - kaip pavadinsi, taip nepagadinsi.
Pastūmėjo tėtis
Už tam tikrą pomėgį, kuriuo dabar žavimės, turėtume dėkoti savo tėvams, kurie vienokiu ar kitokiu būdu paskatino domėtis menu, kino industrija, literatūra ar automobiliais.
Roko kelias į automanų pasaulį prasidėjo anksti - būdamas dar pakankamai mažas, vaikinas kaip šiandien prisimena, kaip savo rankose laikydavo mažus automobilių paveikslėlius, kuriuos buvo galima surasti „Turbo“ kramtomosios gumos įpakavime. Kaip ir daugelis mažųjų automanų, taip ir Rokas miniatiūrinius automobilių paveikslus nešdavosi parodyti kiemo draugams, o esant reikalui - iškeisdavo į tą, kurio savo kolekcijoje neturėdavo.
Rokas iškart priduria, jog nemažą įtaką padarė automobiliai, kurie stovėdavo kieme.
„Anuomet „Moskvičiai“ ar „Volgos“ atrodydavo kaip kosminiai laivai. Beveik kaip dabar - pamačius gatvėje bent vieną šios markės automobilį apima visiškai kitokios emocijos.“
Vis dėlto, pirmasis kabliukas į platųjį automanų pasaulį už Roko apykaklės užsikabino kai jam buvo maždaug 5 - 6 metukai. Tuomet vaikino tėtis pirmą kartą leido pasukinėti „Moskvičiaus“ vairą - didžiulį, apvalų, kuriame būtų galima įrengti mažamečio lovelę.
„Nuo šios akimirkos, nejučia, automobiliai ir automobilių lenktynės tapo mano pomėgio objektu“, - priduria Rokas.
Vairavimo mokykloje teko persiauklėti
Rokas patenka į tą automanų grupę, kurios atstovai automobilį vairuoti išmoko būdami pakankamai jauni. Iš pradžių viskas prasideda nuo pasodinimo ant kelių ir elementaraus vairo pasukiojimo, vėliau - pedalų ir pavarų svirties perjungimo procesų mokymasis ir paskutinis etapas - pilnavertis automobilio valdymas savo jėgomis važiuojant nedideliu greičiu. Panašiai atrodė ir ankstyvoji Roko vairavimo mokykla.
„Kadangi mano tėtis buvo tolimųjų reisų vairuotojas, su vairavimo ypatumais susidūriau pakankamai anksti, tad būdamas maždaug 14 metų automobilį galėjau vairuoti be didesnių sunkumų“, - priduria Rokas.
Vis dėlto, kaip pasakytų liaudės išmintis - lazda turi galus. Savamokslis vairavimas turi ne tik privalumų, bet ir trūkumų. Išmokus automobilį vairuoti pagal savo taisykles, atvykus į vairavimo mokyklą neišvengiamai atsitrenki į sieną, prie kurios instruktorius baksnoja pirštu į pedalus ar vairą ir šaukia - „Ką tu po velnių darai?“
Rokas vairavimo mokykloje šalto dušo sugebėjo išvengti. Pasikalbėjus su vairavimo instruktoriumi ir papasakojus prieš kiek metų įvyko pirmoji vaikino pažintis su automobiliu, šalia sėdėjęs instruktorius nusprendė, jog jis gali praleisti vieną kursą ir iškart keliauti į miestą.
„Į vairavimo mokyklą atėjau turėdamas savo vairavimo įpročius. Pavyzdžiui - galinis vaizdo veidrodėlis - pagrindinis, stabdymas pavaromis - ką? nesąmonė. Atėjus į vairavimo mokyklą teko atsikratyti šių taisyklių ir taikytis prie instruktoriaus, tačiau persiorientuoti labai sunku nebuvo“, - įspūdžiais apie vairavimo mokyklą dalinasi Rokas.
Nuo „Aldonos“ iki ...
Pirmasis automobilis - ypatingas. Šiam teiginiui turėtų pritarti daugelis automanų. Juk tik ką į piniginę įdėtas vairuotojo pažymėjimas sugeba suteikti neapsakomą laimę, kuri vėliau perauga į nevaldomą norą važinėtis su savo pirmuoju automobiliu.
„Tą pačią dieną, kuomet gavau vairuotojo pažymėjimą, mano rankose atsidūrė ir mano pirmojo automobilio rakteliai. Tai buvo „Opel Ascona“ su 1,6 litro dyzeliniu varikliu“.
„Prieš tai šis „Opelis“ buvo mūsų šeimos automobilis, tačiau mano tėčiui įsigijus naujesnį - dyzelinė „Aldona“ atiteko man“, - priduria Rokas.
Kaip ir priklauso su pirmuoju automobiliu - nuotykiai ir juokingi bei linksmi įvykiai lydi kiekviename žingsnyje. Ne išimtis buvo ir Roko praleistas laikas su „Aldona“.
„Su draugais leidome savaitgalį prie ežero. Puikiai leidome laiką, kai netikėtai pastebėjome, jog mūsų „Aldona“ pradėjo riedėti atbuline eiga link ežero - rankinis pavedė. Mes ją pradėjome vytis... Gerai, kad automobilio kelyje buvo nemaža duobė į kurią jis ir įriedėjo. Bandome traukti - nepavyksta, ratai ore kybo. Automobilį sugebėjome ištraukti tik su kito automobilio pagalba. Užsivedu - garsas belekoks - sportinis tiesus išmetimas, atbulinio bėgio nebėra. Tad kaip tikri didvyriai namo sugrįžome su sportine „Ascona“, - su šypsena veide šį nuotykį pasakoja Rokas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Opel


Ir tuomet atvyko „Nissan“ 
Ar prisimenate tą akimirką, kuomet į jūsų rankas pakliuvo svajonių automobilio rakteliai? Tai yra ypatinga akimirka, kurios laukia kiekvienas automanas. Panašiai jautėsi ir Rokas, kuris visuomet svajojo apie legendinį „Nissan SX“ modelį.
Kaip bebūtų keista, tačiau pirmasis susižavėjimas šiuo japonišku kupė įvyko žaidžiant „Need For Speed : Underground 2“ kompiuterinį žaidimą.
„Formos, galiniai varomieji ratai, kompiuteriniame žaidime su juo galėjai išdarinėti ką tik panorėjai“, - apie pirmą susižavėjimo akimirką pasakoja Rokas.
Kuomet atėjo metas ieškoti išsvajotojo automobilio, Rokas iš pradžių didesnį prioritetą skyrė „S13“ kartos modeliams.
„Kadangi ieškojau standartinio egzemplioriaus, paieška buvo sunki ir neduodanti norimų vaisių. Vis dėlto, vieną dieną naršydamas skelbimų portale išvydau štai šį „Nissan S14A“, - apie išsvajotojo automobilio paieškas pasakoja Rokas.
„Sekančią dieną nuvykome apžiūrėti automobilio. Ir žinote ką? Tik įžengiau į kiemą ir supratau, jog tai yra mano mašina“, - priduria vaikinas.

REKLAMA

Nissan


Modifikacijų netrūksta 
Rokas pripažįsta, jog „Nissanas“ buvo perkamas dėl keleto priežasčių. Pirmoji - noras tinkamai išmokti valdyti automobilį su galiniais varančiaisiais ratais. Antroji - leisti išlaisvinti savo vaizduotę modifikacijomis, ir trečioji - kada nors sudalyvauti „Track Day“ tipo renginiuose ar net „Fast Lap“ varžybose.
Pirmoji automobilio modifikacija buvo atlikta pakankamai greitai - sekančią dieną. Kadangi automobilis buvo įsigytas žiemą, vaikinas į Vilnių turėjo sugrįžti su klasikinės komponuotės kupė ant kurio varomųjų ratų buvo užmautos vasarinės padangos. Tad nenorėdamas sudaužyti tik ką įsigytos mašinos - sekančią dieną automobilis dėvėjo klimatą atitinkančias padangas.
Atėjus šiltajam metų laikui, atkeliavo ir modifikacijos. Vaikinas sumontavo prietaisų skydelius, kuriuos būtų galima stebėti tepalo slėgį ir variklio temperatūrą. Vėliau buvo sumontuotas sportinis oro filtras, „Stage 1“ variklio valdymo kompiuteris ir kiti atributai.
Sekantis modifikacijų etapas - sportinis tiesus išmetimas, tarpinis suslėgto oro aušintuvas, įdiegta nauja variklio valdymo programa, „Skyline R33“ stabdžių sistema.

REKLAMA
REKLAMA

Nuotrauka (16)


Vis dėlto, naujomis modifikacijomis Rokas pasidžiaugė tik maždaug vienerius metus. Kas atsitiko? O gi - nulūžo žvakės galvutė ir įkrito į variklio vidų.
Rokas neslepia, jog tuomet atėjo labai sunkus metas. Žinant, jog į automobilį reikės investuoti nemažą sumą pinigų, kiekvienas automanas savęs paklausia - „Ką daryti toliau?“ Tą patį klausimą sau uždavinėjo ir Rokas.
„Atrodo - myli, puoselėji, stengiesi - o jis tau vis tiek nugarą atsuka. Bet kaip sakoma - nuo neapykantos iki meilės - vienas žingsnis“.
Paskatintas savo antrosios pusės, Rokas nusprendė imtis variklio gaivinimo proceso.
„Jeigu jau imtis variklio gaivinimo, tai jame privalo būti rimtesni komponentai. Nusprendžiau visas detales siųstis iš Jungtinių Valstijų, kurios leistų ateityje be problemų pasiekti 500 ar 600 arklio galių“, - pasakoja Rokas.
Praėjusią vasarą buvo perdažytas automobilio kėbulas, „S14A“ kėbulą papuošė nauji aksesuarai, sumontuoti galiniai stabdžiai nuo „Nissan 300ZX“.
„Dabar darbai prie „Nissano“ šiek tiek aprimo. Tiesiog atsirado kitų prioritetų.“
Vis dėlto, Rokas atskleidžia, jog ateityje norėtų variklio galią padidinti iki 600 arklio galių, uždėti „Nissan 350Z“ pavarų dėžę, kuri gali atlaikyti tokį pajėgumą.
„Dėžę jau turiu - reikia tik laiko ją sumontuoti“, - priduria vaikinas.
Sekantys eilėje - purkštukai, oro srauto matuoklė, didesnė turbina ir kaip pasakytų Rokas - „The way we go.“
Modifikacijų sąrašas :


  • SR20DET (viduje kaltiena)

  • „ACT“ stiprinta sankaba

  • Nauja „T28“ turbina

  • „Nistuna 4“

  • Tiesus „Blitz NUR“ išmetimas

  • Didžiulis tarpinis suslėgto oro aušintuvas

  • Sportinis „Apexi“ oro filtras

  • Mažesnis akumuliatorius

  • Priekiniai suportai su „Nissan Skyline R33“

  • Gale - „Nissan 300ZX“

  • Raižyti priekiniai stabdžių diskai

  • „Hawk Performance“ stabdžių kaladėlės priekyje ir gale

  • „R2D2“ BOV'as

  • „Valbro 255“ kuro siurblys

  • Šaltesnės „NGK“ žvakės

  • „TEIN“ reguliuojamo aukščio ir kietumo amortizatoriai

  • „Vertex“ bodykitas

  • „JR3“ ratlankiai - tiek priekyje, tiek gale 9,5 J plotis

  • „Federal RS“ Semi-Slick tipo padangos

  • „Driftworks“ didesnis karteris

  • „Driftworks“ tepalo aušintuvas


GALERIJA (VAIDOTAS UŽLYS)


REKLAMAAutobilis.lt
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų